I rato (ne)reziume

Dar nesibaigus pirmajam ratui jau galvojau, kaip reikės jį apibendrinti.

Pirmiausia galvojau, kad gal vertėtų, pirmojo rato rezultatus palyginti su praėjusių metų rezultatais. Juk nepaisant skirtingų kalbų prieš sezoną tarp šių komandų nemažai bendro. Abu kart komplektacija atlikta, bet kaip ir skubant. Abu kart sezono pirmajam ratui nebuvo tinkamai pasirengta ir rezultato normalaus nebuvo galima tikėtis. Kai galvojau apie tokį I rato reziume tikėjausi, kad rezultatas bus panašus į 2014 metų, taip norėjau išryškinti pernelyg ambicingas kalbas prieš sezoną. Taip pat, kad komanda yra svarbiau nei, kad šių metų aukštesnio meistriškumo žaidėjų rinktinė. Na ir žinoma, trenerio indelį.

Bet rungtynes po rungtynių blogėjant rezultatams ir žaidimui pradėjau galvoti, kad toks lyginimas nėra teisingas. Juk Šiauliai pernai buvo vidutiniokai, o šiemet visiški autsaideriai. Neteisinga lyginti vidutiniokus su autsaideriais.

Tokią komandą reikėtų lyginti su panašaus pajėgumo tai yra su Dainava, kuri taip pat pernai dauguma rungtynių pabaigė triuškinamomis nesėkmėmis. Skirtumas tas, kad Dainavos rezultatai kitokie ir negalėjo būti, ten paprasčiausiai nebuvo kam žaisti. Buvo tik būrys moksleivių ir keli I lygos lygio žaidėjai. Ten tikrai nebuvo dviejų buvusių Lietuvos rinktinės žaidėjų, tikrai nebuvo Lenkijos Ekstraklasos patirties turinčio gynėjo, Europos u-19 čempiono ir kitų daug patirties priklaupusių žaidėjų.

Paskutiniu tašku, lėmusiu nedaryti jokios rezultatų ir žaidimo analizės pasibaigus I ratui, tapo rungtynės prieš Granitą. Visą antrą kėlinį šiauliečiai turėjo žaidėjo persvarą, bet per 45 minutes nesugebėjo sukurti nei vienos normalios progos. Maža to dar ir praleido įvartį. Tik rungtynių pabaigoje įmušti du "netyčiukai", iš kurių vienas 95 minutę, leido pasidvigubinti taškų kraitį.

Spauda

Panašu, kad didžiausią šio sezono žvaigžde jau turime. Žvaigždės dėka apie mus rašo spauda, jos dėka kyla diskusijos apie rungtynes tiek prieš jas, tiek ir po. Tai Antanas Sakavickas. Neskaičiau visų naujienų, kurios buvo apie jį surašytos per paskutines dvi savaites, bet jų buvo užtektinai. Nors šį kartą pagrindinė komanda kurią atstovavo Antanas buvo Nevėžis, bet tikriausiai tik laiko klausimas, kada spaudai į panašius klausimus Antanui teks atsakinėti ir Šiaulių vardu.

Vieno straipsnio autorius, kuris buvo spausdinamas 15min.lt , panašu, kad dalį info skolinosi iš šio blogo.

www.15min.lt/m/id/sportas/krepsinis/lazybu-skandalai-lietuvoje-itarimu-sukuryje-sukasi-tie-patys-klubai-treneriai-ir-zaidejai-23-498034

Fcsiauliai.lt taip pat išplatino interviu su Sakavicku, bet jame tie patys pasiteisinimai prastais rezultatais. Traumos, nepasiruošimas sezonui ir t.t.

Įdomiau tik tai, kad paminėjo dvi naujas pavardes bet kol jų nėra ant geltonai-juodų marškinėlių ir komentuoti neverta.

Antras ratas

Jis prasideda rytoj, jame bus galimybė revanšuotis visiems už nesėkmes. Klausimas koks bus komandos nusiteikimas tą daryti.

Gera žinia, kad nuo II rato Šiauliai pradeda rungtyniauti centriniame stadione. Jame žolė natūrali, stogas virš galvos sirgaliams, užkandžiai ir alus, pats futbolas kitoms. Tikėkimės, kad rezultatai bus visai kitokie.

Sezono apibendrinimas

Numanydamas, kad nesulauksim jokio komentaro apie pasibaigusį sezoną iš klubo atstovų, dalinuosi savo mintimis. Sezoną apžvelgsiu paminėdamas kelis neigiamus pastebėjimus, kelis teigiamus ir pasamprotausiu apie ateitį. Tačiau pradžioje noriu prisipažinti...
Kad šiais metais tikrai nebuvau pareigingas futbolo žiūrovas. Stadione apsilankiau mažiau kartų nei man įprasta, tikriausiai, gerai iliustruoju eilinį žiūrovą. Žinoma, ištikimam sirgaliui jokios kliūtys ne kliūtys ir stadione apsilankyti gali visada, bet Šiaulių savivaldybės stadione yra apie 3000 vietų ir vien ištikimiausiais sirgaliais stadiono neužpildys, jų paprasčiausiai tiek nėra. Todėl reikia kreipti dėmesį ne tik į pagrindinius dalykus kaip komanda, bet ir į paprastas smulkmenas. Trys dalykai kurie, mano galva, trukdė surinkti pilnesnį stadioną:

1. Nežinomybė sezono išvakarėse ir silpnoka komanda. Užsitęsusi tyla prieš prasidedant sezonui ir sudėties formavimas paskutinėmis minutėmis, tikriausiai, sutrukdė suformuoti stipresnę komandą. Šiais metais komanda buvo pati silpniausia per pastaruosius 5 metus ir tikslai buvo iškelti patys žemiausi. Nesakau, kad ji žaidė blogai ar negražiai tačiau tikrai kaip komanda nusileido meistriškumu prieš tai formuotoms ekipoms. Žinoma, yra gerai ir garbinga kai komanda prieš sezoną nedeklaruoja nerealių tikslų, o situaciją vertina realiai tada kiekviena pergalė teikia džiaugsmą. Bėda ta, kad toks komandos pristatymas atbaido vadinamuosius "glory hunterius". Lietuvoje žmonės, dažniausiai, eina ten kur yra pergalės.

2. Rungtynių laikas. Dabar vyksta krepšinio sezonas, taip jau yra įprasta futbolą lyginti su krepšiniu. Vos tik prasidėjus sezonui jau per pirmas dvi savaitės visiems pasidarė aišku, kad rungtynės vyksta 18:30 šiokiadieniais ir 17:00 arba 16:15 (jei transliuoja TV) savaitgaliais. Ir taip bus visą sezoną. Tuo tarpu futbolą šį sezoną Šiauliuose turėjom: bet kurią savaitė dieną išskyrus trečiadienį (nežinau kuo jis nusikaltęs) ir taip pat įvairiausiais laikais (12:00 15:00 17:00 17:30 18:00 19:00 19:30 21:00). Norint turėti gausesnį žiūrovų būrį reikia, kad būtų kažkoks pastovumas, kad žmogus žinotu: "sekmadienis - futbolo diena" arba "antradieniais po darbo aš visada einu futbolo žiūrėti". Tačiau tai dar suprantama, norint parodyti visas rungtynes skirtingais laikais per futbolo TV, nukenčia "gyvi" sirgaliai. Tikriausiai esam pirma valstybė pasaulyje kuri pirmiausia rūpinasi internetiniu žiūrovu, o tik po to tuo žmogumi kuris ateina į stadioną.
Didžiausias absurdas kalbant apie rungtynių laiką buvo rugpjūčio mėnesį, rungtynės su Dainava. Rungtynės turėjo prasidėti 21:00. Valgiau vakarienę ir svarsčiau kaip vykti į rungtynes: mašinos neturėjau, dviračiu grįžti bus pavojingas, nes iki stadiono dviračio takų nėra, o po rungtynių jau bus tamsu, autobusai po rungtynių taip pat nebevažiuos!!! Bet juk tai absurdas!!! Savivaldybė remia futbolo komandą, komanda žaidžia savivaldybės stadione, dauguma sirgalių į rungtynes atvyksta su miesto viešuoju transportu, o rungtynės žaidžiamos 21 valandą. Nežinau 100% kas pagal A lygos reglamentą yra varžybų organizatorius, bet manau, kad juo yra namų komanda. Tai gi po tokio "bajerio" mero vietoje paprašyčiau atsiųsti pasiaiškinimą kodėl klubas organizuoja rungtynes tokiu laiku kai miestelėnams nėra patogu į jas atvykti, tiksliau išvykti.
.
3. Informatyvumas. Prieš kelis metus buvo laikotarpis kai klubas išvis neturėjo žmogaus kuris tuo užsiimtu, pamenu tada į FB profilį draugiškų rungtynių rezultatus paskelbdavo vartininkų treneris A. Paškevičius. Dabar situacija kita, lyg ir yra žmogus kuris už tai atsakingas. Lyg ir pateikiama minimali informacija prieš varžybas, kvietimai ir priminimai, kad reikia apsilankyti stadione, bet tuo viskas ir pasibaigiam. Po rungtynių apžvalgos nukopijuojamos iš A lygos puslapio. Per visą sezoną nebuvo nei vieno interviu su žaidėju ar su treneriu. Per sezoną komandą paliko eilė žaidėjų, galima išvardinti jų daug. Nėra iki galo aišku, kurie tikrai paliko komandą, o kurie sezono nebaigė dėl traumų. Komandoje šiemet tikrai buvo įdomių asmenybių apie kurias buvo galima sukurti įdomių interviu ir taip mums, paprastus, sirgalius supažindinti, suartinti su komandos žaidėjais. Deja to nebuvo padaryta, žaidėjai išvyks, o mes ir liksim apie juos žinantys tik sausą statistiką. Suprantu, kad viskas remiasi į pinigus, bet tada gal reikėtų kitaip perskirstyti biudžetą?

Tačiau visi tie neigiami pastebėjimai nublanksta kai prisimeni kokia buvo žiema. Ilgą laiką buvo išvis neaišku kurioje lygoje Šiauliai turės komandą. Kurį laiką sklandė gandai apie II lygą. Todėl tikrai reikia padėkoti komandos valdžiai, treneriams ir žaidėjams. Jei ne jie tai šiemet nebūtume pamatę Niko Tokič įvarčių, Roko Gedmino driblingų, Tito Vitukyno, Modesto Vorobjovo ir Stepano Babičiaus rezultatyvių perdavimų, jaunų ir perspektyvių vartininkų žaidimo. Tai yra pagrindinis ir pats svarbiausias šio sezono pastebėjimas, kad Šiaulių komanda išgyveno 2014 metus.
Kalbant apie komandos pasirodymą, jos treneris G. Jarmalavičius buvo patenkintas, kad pasiekė iškeltus tikslus. Aš būčiau linkęs pritarti, kad komanda pasirodė pagal savo galimybės, nors sėkmingiau sukovojus Ekraną aplenkti tikrai buvo galima, tačiau kad tą pasiekti būtų reikėją visiškai nedalinti taškų Granitui ir dar nuskriausti kokią aukščiau stovinčia komandą. Todėl galima sakyti, kad 7 vieta yra normalus rezultatas.
Normaliu negalima pavadinti Šiaulių pasirodymo taurės turnyre. Antrą sezoną mums sekasi su burtais ir antrą sezoną iš eilės pralaimima komandoms iš I lygos. Susidaro vaizdas, kad komanda taurėje būna nesusikaupusi ir netinkamai nusiteikusi. Galimas daiktas, kad žaidėjams sunku nusiteikti iš visų jėgų joje kovoti todėl, nes pusfinaliai vyks tik kitų metų pavasarį, kai daugumos komandos žaidėjų klube gali ir nebebūti. Prisimenant kaip anksčiau Šiaulių komandos burtai nelepindavo, bet komanda kovojo ir nugalėdavo už save stipresnes komandas, tai pastarieji sezonai nuvilia.

Kalbant apie kitą sezoną yra keli pozityvūs veiksniai:
Gintra universitetas. Merginos šiek tiek papurtė miestą ir šalį ir parodė, kad futbolą galima žaisti ir pasiekti kažkokių rezultatų net ir Europos lygiu. Reikia tikėtis, kad taip buvo užgautos vyriškos ambicijos, o kartu ir pabudintos verslininkų širdys.
Vasaros viduryje komanda pasipildė tikrai prasto lygio legionieriais, gal išskyrus kirgizą, bet atėjus rudeniui komandą sustiprino trys aukštos klasės žaidėjai. Grįžo Babičius, Borovskis ir Jurevičius. Babičius grįžo prastesnės formos nei, kad išvyko, Borovskiui tai tik laikina stotelė, o Jurevičius rungtyniavo tik dvejose draugiškose rungtynėse, nes nebuvo sutvarkyti dokumentai. Vis tiek tai yra teigiamas aspektas kai į komandą ateina aukštesnio lygio žaidėjai, o ne iš jos bėga.
Jaunimas. Labai džiaugiuosi, kad auksu ir vėl pasidabino Kuklys ir Šilėnas, sidabro medalius pirmą kartą iškovojo Eliošius, Birškys, Pilypas, Strockis, Jankauskas, Simaitis. Tai parodo, kad paskutiniu metu Šiauliai paruošia tikrai nemažai bent jau A lygos komandų lygį atitinkančių žaidėjų. Tokių šiemet buvo ir komandos sudėtyje, tokių bus ir ateityje, juk Šiauliuose yra užsuktas LFF projektėlis su jaunučiu rinktine. Gaila tik viena, kad pilnai subręsta ir atsiskleidžia jie jau nebe vilkėdami geltonai-juodų marškinėlių. Reikia tikėtis, kad tai vieną dieną pasikeis.
Paskutinė naujiena yra tokia, kad Niko Tokičius buvo sulaukęs pasiūlymo pratęsti sutarti kitam sezonui. Deja, kol kas susitarimo nepavyko pasiekti, bet jau vien tai, kad komandos vadovai apie kitą sezoną pradeda galvoti anksčiau nei, kad prieš šio sezono pradžia yra teigimas dalykas.

Tokia trumpa sezono apžvalga iš manęs, tikiuosi naujienų sulauksime greitai :)

Skaičiuoja komandos titulus ar ne?

Ateinančią savaitę į kovą dėl vieno iš dviejų svarbiausių trofėjų įsijungs ir Šiaulių futbolo komanda. Kova jau kaip reikiant įsibėgėjusi, bet Šiauliai pradės rungtyniauti tik nuo aštuntfinalio ir susitiks su Kauno "Spyrio" komanda. Spyris I lygoje laikosi tarp lyderių ir šiai dienai mums gali duoti rimtą kovą. Visų pirmą todėl, kad nelabai aiškų ką Šiauliai galės išleisti į aikštę. Paskutinėse rungtynėse prieš Kruoja nerungtyniavo Gedminas, Vorobjovas, o Tokič, Jasaitis ir Babič nebaigė rungtynių. Jei naujienos iš gydytojų nebus tragiškos ir bent pora žaidėjų bus pajėgūs padėti komandai trečiadienio rungtynėse tikiu, kad pergalė bus pasiekta. Paskutiniu metu buvo rungtynių kai mūsiškiai sužaisdavo labai neblogai be to Jarmalavičius pasižymi kaip geras motyvatorius ir tokiose rungtynėse motyvacija labai svarbi, tuo galėjome įsitikinti pernai kai ketvirtfinalį beviltiškai atrodėme prie silpnesnę ar panašaus pajėgumo "Granito" komandą.

Tokia įžanga, bet šį tekstą galvojau parašyti jau senai ir ne dėl Šiaulių. Norėjau atkreipti dėmesį į tai, kad LFF taurės varžybos yra labai neteisingai vertinamos A lygos komandų tarpe. Žemesnių lygų tarpe jos vertinamos teisingai, kaip galimybė išbandyti savo jėgas su "profesionaliomis" komandomis. Tiek futbolo treneriai, tiek komentatoriai kaip pagrindinį motyvą žaisti ir laimėti LFF taurę pabrėždavo galimybę dalyvauti UEFA Europos lygos atrankoje. Taip ši galimybė klubams labai svarbi, ypatingai finansiškai. Bet taurė yra vienas iš dviejų svarbiausių titulų kuriuos gali iškovoti komanda žaidžianti Lietuvoje. Prisiminkime kiek kartų, per paskutinius metus, A lygos čempionais tapo komanda kuri prieš sezoną nebuvo vertinama kaip favoritais? Asmeniškai aš pamenu tik vieną kartą kai čempionu tapo Ekrano komanda nukonkuravusi FBK Kauną. Bet ir taip tai buvo netikėta, tačiau Ekrano tą sezoną toli gražu negalėjome pavadinti, silpnu ir mažu klubu. O būtent silpnesniam klubui taurės turnyras yra galimybė netikėtai "iššauti". Nesvarbu kaip rungtyniavai pavasarį, kokioje duobėje buvai vasarą, svarbu yra tik kokią formą pademonstruosi per tris rungtynes vėlyvą rudenį ir tada jau galėsi per žiemą dėlioti strategijas kaip pasiekti norimą tikslą. 

Mano supratimu, futbolo klubui yra svarbiausia garbingai reprezentuoti savo miestą ir tiek sirgaliams, tiek klubo valdžiai turėtų būti kur kas svarbiau pasidėti į lentyną garbingą trofėjų, pozuoti prieš objektyvą su miesto metu, nei, kad sužaisti vienas varžybas, viduryje vasaros su kokia airių, Minsko ar Talino komanda. Aišku yra dar vienas probelma kuri jau aptarta ne kartą. Tai taurės turnyro sistema. Dabar yra tokia situacija, kad Trakai kovoja dėl A lygos sidabro. Komandai kiekvienas taškas yra labai svarbus, o nuėjimas taurėje iki pusfinalio yra antraeilis, nes pavasarį jau gali nebebūti ne tik didžiosios dalies tos pergalės kalvių, bet ir trenerių. Kitaip sakant ši Trakų komanda nieko nepralaimėjo, ji pralaimėjo galimybę 2015 metų Trakų komandai kovoti dėl titulo, bet 2014m Trakai nieko nepralaimėjo.

	A lygos laimėtojas	Taurės laimėtojas	Pralaimėtojas
2004	FBK Kaunas	FBK Kaunas	FK Atlantas
2005	FK Ekranas	FBK Kaunas	FK Vėtra
2006	FBK Kaunas	FK Sūduva	FK Ekranas
2007	FBK Kaunas
2008	FK Ekranas	FBK Kaunas	FK Vėtra
2009	FK Ekranas	FK Sūduva	FK Tauras
2010	FK Ekranas	FK Ekranas	FK Vėtra
2011	FK Ekranas	FK Ekranas	FK Banga
2012	FK Ekranas	VMFD Žalgiris	FK Ekranas
2013	VMFD Žalgiris	VMFD Žalgiris	FK Šiauliai
2014	VMFD Žalgiris*	VMFD Žalgiris	FK Banga

Aukščiau sudėliotoje lentelėje galima matyti, kad per 10 metų buvo įteiktos 10 Alygos titulų (už gero mėnesio bus įteiktas ir 11tas) ir 10 LFF taurių - išvis 20 galimybių iškovoti trofėjų. Šia galimybe "pasinaudojo" tik 4 klubai. Tai gi per paskutinį 10metį be titulų gyvena/gyveno didžioji dauguma komandų. Bet aš asmeniškai retai, tiesą sakant, išvis negirdžiu kalbant pavyzdžiui iš Atlanto komandos, kad taurės turnyras tai galimybė nutraukti daugiau kaip 10 metų trunkantį titulų badą. Ar iš Sūduvos, kad Marijampoliečiai nelaimėjo nieko jau 5 metus. O būtent taip ir yra. Ilgą laiką buvo brukama į galvą, kad taurė yra atsarginis variantas komandai kuri nepatenka tarp trijų stipriausių lygoje. Suprask jei užimi antrą vietą A lygoje tai į taurę gali vežti moksleivius. Toks požiūris man yra gėdingas, nes čempionate ir taurėje neturėtų būti antros ar trečios vietos yra viena - čempiono vieta.
Šią vasarą UEFA pareiškė, kad taurės vice-čempionas daugiau nebeturės galimybės žaisti UEFA europos lygos atrankoje, nesvarbu kam jis bepralaimėtų .Labai gerai, nes dings ta nesąmonė, kai svarbiausios taurės rungtynės tampa ne finalinės, o pusfinalio tarp Bangos ir Granito.
Tikiuosi, kad kitais metais turėsime naują taurės laimėtoją ir prie keturių komandų atsiras naujas tituluotas futbolo klubas. Pirmiausia to linkiu Šiauliams kurie buvo labai arti to prieš porą metų.

Vasaros naujienos 2

Prasklaidę vasaros tylą "Šiaulių" futbolo klubas vėl, daugiau kaip savaitę, apsitvėrė tylos siena ir jokių žinių apie peržiūroje dalyvaujančių žaidėjų likimą nepateikė. Kadangi pavardžių ir tikslaus skaičiaus neminėjo nei viena komanda, galima spėti, kad tai buvo sisteminė problema. Seniau buvo įprasta, kad perėjimų langui artėjant prie pabaigos pasipildavo naujienos. Šiemet tų naujienų turėjo būti kaip niekad daug, pirmiausia dėl situacijos "Dainavos" ir "Ekrano" komandose, bet nebuvo. Mano spėjimas, kad klubai paraiškas pateikė paskutinę minutę. Dar antradienį buvo reportažas iš Panevėžio kur klubo prezidentas pasakojo, kad treneris išvykęs derasi dėl naujų žaidėjų. O kadangi tokių "studentų" dirbančių paskutinę naktį buvo ir daugiau, LFF ar A lygos institucija kuri rūpinasi žaidėjų registracija tiesiog nespėjo visko įregistruoti ir sutikrinti. Kaip dažnai būna - niekas nekaltas, arba kalti visi. Priklauso nuo pasirinkto požiūrio ar tylėsi ir apsimesi, kad viskas - OK. Ar šauksi, viešinsi ir viskuo piktinsiesi.

Susidarius tokiai situacijai ir nesulaukus naujienų iki šiandien vakaro, įlindau dar kartą į "Šiaulių" komandos puslapio skyrelį "KOMANDA". Ten radau penkias naujas nuotraukas ir pavardes. Visos jos mums jau matytos, keturios buvo paviešintos prieš savaitę klubo svetainėje, o patikslintos čia. Penktoji - Marozo girdėta prieš kelis metus kai žlugus "Vėtrai", keliems mėnesiams Jevgėnijus buvo užklydęs čia. Tą kart Morozas daug galimybių pasireikšti negavo ir rungtyniavo ne daug. Po to sekė "Ekranas", "Reo", "Dainava", "Granitas". Klubus keitė dažnai ir niekur iki galo nepritapo. Verta paminėti, kad į "Dainavą" Marozą pasikvietė būtent dabartinis "Šiaulių" treneris Jarmalavičius. Tada, kai pirmą kartą, Morozas atvyko į Šiaulius apie jį informacijos buvo ne daug. Nebuvo aišku kurioje pozicijoje jam žaisti geriausia, buvo žinoma, kad jis universalus žaidėjas. Toks futbolininkas labai naudingas ant atsarginių žaidėjų suolelio, bet kai reikia lyderio - tada neaišku ko iš jo tikėtis. Dabar yra kitaip, paskutinėse keliose komandose, o ypač "REO" atrodė, kad geriausiai Jevgenijus jaučiasi rungtyniaudamas pozicijoje "po puolėju". Tai nėra kuriantis saugas, kuris dalina vieną po kito rezultatyvius perdavimus, koks buvo Babičius, tai kito stiliaus žaidėjas. Geriausiai šią poziciją pernai metais iliustravo Nerijus Valskis, Marijampolės "Sūduvoje". Abu žaidėjai greiti, turintys neblogą smūgį iš toli. Reikia tikėtis, kad naujajam šiauliečiui pasiseks įsilieti į komandos gretas taip kaip prieš porą metų pavyko Valskiui "Sūduvoje".

Jei informacija nesikeis turime penkis naujokus: Elmin Gasanov, Andrej Stinca, Stefan Caraulan, Tarmalan Kazubaev ir minėtąjį Jevgėnij Maroz. Kokybiniu lygiu naujokai, tikriausiai, neprilygs žaidėjams kurie paliko komandą, tačiau pritapti ir tapti tikra komandos dalimi jie gali. Jauni šiauliečiai tobulėja ir jei naujokai greitai įsilies į komandą, vaizdas gali gautis visai neblogas. Tuo galėsime įsitikinti jau rytoj rungtynėse prieš, taip pat, atsinaujinusią "Kruoją". Rungytnės 19h Šiaulių centriniame stadione arba per Futbolo.tv

Gerų varžybų.

Vasaros naujienos

Laukėm naujienų ir sulaukėm. Šią savaitę Šiaulių klubas išplatino pranešimą kuriame skelbė apie atsinaujinančias treniruotes, komandą palikusius žaidėjus bei draugiškas rungtynes su "Granito" komanda.

Tai gi prie anksčiau komandą palikusių Žderič, Keita, Babič prisidėjo Gaurilovas ir Pšelenskis. Pirmasis šį sezoną į aukščiausią Lietuvos lygą grįžo po ilgos pertraukos ir buvo vienas lyderių bei vyriausias komandos žaidėjas. Jis sužaidė 17 iš 19 rungtynių ir įmušė vieną įvartį. Nepatyrusioje gynyboje buvo pakankamai stabilus žaidėjas, taip pat vienas iš komandos vice-kapitonų. Kartu su Babičiumi tai vieni svarbiausių žaidėjų, pirmoje sezono pusėje, todėl jų paliktas spragas būtina kamšyti.

Kitas komandą palikęs žaidėjas taip pat gynėjas Pšelenskis. Šiaulietis jau ne pirmą kartą atleidžiamas iš komandos, prieš porą metų buvo pratęsęs karjerą kaimyninėje Kuršėnų "Ventoje". Šiemet, kaip ir beveik visą savo karjerą Šiaulių komandoje, migravo tarp pagrindinės sudėties ir atsarginių žaidėjų suoliuko. Per pusę sezono sužaidė 7 rungtynes ir nei įvarčiais, nei geltonomis kortelėmis nepasižymėjo. Panašu, kad šiam 26 metų žaidėjui taip ir nepavyks įsitvirtinti A lygoje ir teks ieškoti kitos veiklos.

Komandą palikus jau 5 žaidėjams, kol kas pakaitalas jiems ieškomas tarp legionierių, keturi iš jų buvo išbandyti rungtynėse su klaipediečiais. Oficiali svetainė teigia jog tai Almin Gasanov, Stefan Kalavlan, Tarmarlan ir Andrei Stinca. Pasiknaisiojus interneto platybėse štai ką radau, ar štai ko neradau, apie potencialius naujokus.

Gasanov - klubo svetainė sako, kad bandė prasimušti į kaimyninę Rygos "Daugavos" komandą, bet aš tuo nelinkęs tikėti. soccerway svetainė rašo, kad Gasanovas yra 95 metų gimimo rusas arba azerbaidžianietis ir jis priklausė ne Rygos, o Daugpilio "Dauguvos" klubo antrajai komandai, kuri taip pat rungtyniauja aukščiausioje Latvijos lygoje ir užima 8 vietą iš 10. Tiesa Gasanov taip ir nesužaidė nei minutės Latvijos aukščiausioje lygoje, o tik 3 kartus sedėjo ant suolo. Nenuostabu, kad rungtynėse su "Granitu" po pirmo kėlinio buvo pakeistas ir važiuos laimės ieškoti kitur.

Kalavlan - prireikė nemažai laiko kol išsiaiškinau, kad iš tikro tai Stefan Caraulan :) 25 metų gynėjas iš Moldovos. Puikiai matyti, kad šio žaidėjo pikas buvo prieš 4-5 metus. Tada moldavas atstovavo savo šalies jaunimo komandą, sužaidė per sezoną 20 rungtynių aukščiausioje Moldovos lygoje, žaidė Europos taurės atrankos rungtynes. Vėliau matyt neatlaikė konkurencijos ir žaidė už silpnesnes komandas, ir žaidė vis mažiau. Šį pavasarį sužaidė 6 rungtynes, 2 startinėje sudėtyje, Moldovos lygos autsaiderių komandoje - Speranta Cahul.

Rungtynėse su "Granitu" pirmajį kėlinį žaidė kairiojo krašto gynėju, o po pertraukos buvo perkeltas į vidurį apie 75min. buvo pakeistas. Įspūdžio nepaliko, neįtikino, bet sprendžiant iš Jarmalavičiaus pasisakymo gali būti, kad dar turės progą pasirodyti.

Štai čia yra šio žaidėjo video CV:

Tarmalan - o jei ištikro Tarmilan Kozubaev. Jei jis liktų komandoje, tai būtu pirmasis žaidėjas Šiaulių klube, kilęs iš Azijos. Šis kirgizas yra gynėjas. Nežinia kaip jam sakėsi Kirgizijoje, bet paskutinis klubas kuriam priklausė šis jaunuolis, rungtyniavo aukščiausioje lygoje ir buvo vidutinėje vietoje. Tiesa, paskutines 6 rungtynes pralaimėjo, o paskutines 5 sausai. Gal ir Kirgizijoje komandos miršta vasarą ir žaidėjai pradeda ieškotis naujų komandų?

Rungtynėse su "Granitu" kirgizas rungtyniavo centro gynėjo pozicijoje ir turėjo tris skirtingus partnerius. Rungtynes pradėjo poroje su Gašpuičiu, vėliau su Caraulan, o paskutines 15-20 minučių užbaigė kartu Rapalavičiumi. Tai buvo vienintelis iš naujokų kuris sužaidė pilnas rungtynes ir nors iniciatyvos nesiryžo imtis, nepradėdavo atakų, žaidė visai neblogai. Pirmame kėlinyje po standartinės situacijos neblogai prasmūgiavo į vartus ir tas smūgis vos nesibaigė įvarčiu. Tiesa, įvartis, kurį rungtynių pabaigoje įmušė klaipediečiai, mano galva, yra 100procentinė gynėjo klaida.

Žemiau Tarmilano 2 metų senumo video:

Stinca - šis potencialiai naujasis vartų sargas iš Moldovas nėra naujokas Lietuvoje, paskutinį pusmetį jis rungtyniavo Telšių "Džiugo" komandoje. Prieš tai legionieriaus duonos neragavo ir bandė prasimušti savo šalyje. To nepavykus, per tris sezonus sužaidė tik 11 rungtynių, atvyko į Lietuvą. Nors šio žaidėjo cv neįspūdingas iš visų matytų rungtynėse jis paliko geriausią pirmąjį įspūdį, jį patvirtino ir 90min.lt forumo dalyvis, patikinęs, kad už "Džiugo" komandą stovėjo patikimai. Kas krito į akis tai, kad visas laiką kol Stinca buvo aikštėje jis dalino nurodymus anglų, rusų ir kartais lietuviu kalba, kaip komanda turėtų gintis. Nežinau, gal komandą tai ir užknisa, bet iš šono atrodo, kad žaidėjas yra užtikrintas ir savimi pasitikintis.

Kol kas potencialūs naujokai labai neįspūdingi. Jei juos lyginti su vynu, tai mūsiškiai tikriausiai atitiktų žemutinės lentynos asortimentą - Šaltupį ar panašiai :D Bet faktas, kad yra spragos ir jas reikia kamšyti, o jei efektas bus pasiektas, jokio skirtumo ar tas žaidėjas iš vidutinės europos lygos ar iš Kirgizijos. Jarmalavičius interviu sakė, kad komandą dar ieško 10 numerio žaidėjo. Labai gerai, nes rungtynėse su "Granitu" dar nebuvo kam pakeisti Babičiaus. Transferų langas užsidaro liepos 23d. todėl laiko dar yra.

Įpusėjus 2014m A lygos sezonui

Taip jau sutapo, kad antro rato pabaiga sutampa su joninėmis ir ilguoju savaitgaliu, o tai - puikus laikas pasidalinti mintimis apie pirmąją Šiaulių sezono pusę.

Šis sezonas buvo pasitiktas su dar rūstesnėmis nuotaikomis nei prieš tai. Todėl ir lūkesčiai šiemet yra mažesni nei prieš metus. Iš vienos pusės tai gerai, nes tada pradedi džiaugtis kiekvienu komandos sėkmingu pasirodymu, ne tik pergale. Iš kitos pusės tai veikia neigiamai, kai komanda beviltiškai pralaimi namie Sūduvai ir tai tenka priimti kaip savaime suprantamą dalyką.

Dabartinė situacija yra tokia, kad Šiauliai užima prieš paskutinę vietą lygoje. Sezono išvakarėse atrodė, kad Šiauliai turėtų kovoti su Granitu dėl 8 vietos. Pirmus du turus ši kova buvo pralaimėta, tiesa neryškiai, o dar reikia paminėti, kad Granitas kovojo dėl patekimo į Europos lygą. Tikslo nepasiekus, natūralu, kad klaipėdiečiai turėtų antrą sezono dalį rungtyniauti versdamiesi daugiau vietiniais žaidėjais, todėl viskas -  dar prieš akis.

Komandos formavimo paradoksai

Sezono pradžia yra įdomi tuo, kad vienos komandos sugeba pasinaudoti kitų komandų minusais pasirengimo metu. Šiauliai rengtis sezonui pradėjo vėliausiai, neskaitant Dainavos. Taip pat dar neprasidėjus sezonui buvo matyti, kad komandą formuojant nebuvo laikomasi aiškus plano kiek ir kokių žaidėjų reikia. To pasekoje gavosi nemažai paradoksų:

1. Vidurio gynėjai: Renusas, Gaurilovas ir Gašpuitis. Gaurilovas A Lygoje rungtyniavo prieš daug metų, Gašpuitis pernai debiutavo ir jo visa patirtis - 14 varžybų. Renusas A lygoje patirties neturintis žaidėjais, atėjęs iš III lygos. Ir tai visos pajėgos skirtos vidurio gynybai.
2. Krašto gynėjai: Raziūnas, Pšelenskis, Žderič + jaunimas. Ši pozicija buvo suformuota kaip vidutinėje A lygos komandoje, kairėje jaunas Raziūnas, dešinėje neblogas Žderič, ant suolo patyręs Pšelenskis ir dar keli jauni žaidėjai iš akademijos. Viskas kaip ir gerai, bėda tai, kad ši pozicija nėra svarbiausia komandoje. Nežinau komandos formavimo principų, bet kažin ar yra pasaulyje komanda kuri pradedama formuoti nuo krašto gynėjų.
3. Vidurio saugai: Babič, Vorobjovas, Vitukynas. Žaidėjų kvalifikacija atitinka komandos lygį, bet rungtyniaujant taktika 4-5-1 turėti tik 3 tikrus vidurio saugus yra, ženkliai per mažai. Reikalingas dar bent vienas žaidėjas galintis pakeisti traumą patyrusį, kortelių prisirinkusį ar šiaip blogai išsimiegojusį žaidėją. 
4. Krašto saugai: Taip jau Lietuvoje yra, kad krašto saugų trukumu skųstis negalime nei rinktinėje, nei kurioje nors komandoje. Ne išimtis ir Šiauliai. Tik susirinkus į pirmas treniruotes ir paskelbus besitreniruojančių žaidėjų sąrašus buvo aišku, kad ši pozicija problemų nekels ir jos stiprinimas turėtų būti paliktas pabaigai. Taip nebuvo. Prie jaunų: Gedmino, Leščiaus buvo nuspręsta pridėti Jasaitį, Strauką, Keitą. Tai yra: daugiausiai naujokų pakviesta į tą poziciją, kurios stiprinti beveik nereikėjo, kuriai reikėjo vieno aukštesnio lygio žaidėjo. Juo galėjo būti tiek Strauka, tiek Jasaitis.

Kad ir kaip pasiruošusi, kad ir kaip suformuota, komanda pasirodė neblogai. Komanda kovojo daugumoje rungtynių, skaudžiai sutriuškinta buvo tik pora kartų ir už tai reikėtų padėkoti treneriui Jarmalavičiui kuris sugeba motyvuoti komandą. Per pirmą sezono pusę "Šiauliai" surinko 20 taškų, nuo garbingos 5 vietos dabar atsiliekama 7 taškais, o nuo "Dainavos" atsiplėšta - 17. Nesunku paskaičiuoti, kad norint aplenkti "Šiaulius" alytiškiams per antrą sezono pusę reikės surinkti apie 30 taškų. Tie kiek surinko "Trakai", "Kruoja", "Sūduva". Aš, asmeniškai, netikiu, kad dzūkai per mėnesį transformuosis į tokią komandą kuri bus pajėgi tai padaryti.

Kas laukia toliau?

Per pertrauką turėtų įvykti pasikeitimų daugumoje komandų, ne tik "Dainavoje". Manau, kad stiprinsis "Žalgiris", "Trakai", "Sūduva". Panašaus lygio išliks - "Kruoja", "Atlantas" ir "Banga", o silpnės - "Ekranas" ir "Granitas".
Tik silpnėja, kol kas ir Šiauliai. Dar neatėjus pertrauktai komandą paliko Žderič, Keita, Babič.
Žderič lygis buvo visai neblogas, tai jau patikrintas žaidėjas. Jis pasirodė visai neblogai, problema ta, kad jo lygio žaidėjas kur kas labiau būtų pagelbėjęs centro gynyboje ar centro saugo pozicijoje.
Keita - nesupratimas. Užėmė jauno lietuvio vietą aikštės krašte ir nieko neparodė. Nurašykime tai ant vėlyvo komandos formavimo.
Babič - dar prieš pamatant jį gyvai rungtyniaujant buvo galima rasti informacijos apie šį žaidėją. Tai turėjo būti gero lygio vidurio saugas, pagal tai kokiuose klubuose jis rungtyniavo buvo galima spėti, kad bus panašaus lygio į "Žalgirio" Pilibaitį. Abu atvyko iš Vengrijos aukščiausios lygos. Kita įdomi informacija, kad jis mėgsta rinkti daug geltonų kortelių ir pastoviai pykstasi su teisėjais. Abu spėjimai pasitvirtino. Labai techniškas saugas sugebantis atlikti gerus perdavimus, bet tokių kvailų ginčų, tikriausiai, dar nesu matęs. Norėdavosi imtis už galvos matant kaip kroatas eina pas teisėjus ir pats "prašosi" kortelės.
Tai gi šie nuostoliai ne tokie ir didelis, Žderič ir Keitą galima pakeisti vidiniais resursais, tai komanda jau įrodė per paskutines varžybas. Babič buvo svarbus žaidėjas, bet dėl kortelių komandai padėdavo tik kas antrose varžybose... kad ir kaip buvo į jo poziciją naujokas reikalingas.

Kas dar paliks komandą galima tik spėlioti. Tikėtina, kad su vyresniais komandos žaidėjais buvo sudarytos sutartys galiojančios iki vasaros ir per pertrauką spręsis jų likimas. Nei Strauka nei Jasaitis nesužaidė taip kaip iš jų buvo tikimasi. Straukai sutrukdė traumos, o Jasaičiui netinkama pozicija. Iš jo buvo tikėtasi, kad po metų praleistų Vokietijoje imsis lyderio vaidmens ir bus labai pastebimas, deja taip nebuvo, todėl nenustebsiu jei jis paliks komandą.
Visai kita situacija su Tokičiumi. Pernai buvęs eilinis kroatas Šiauliuose, šiemet atsiskleidė visu gražumu. Toks jau tas Jarmavičiaus treniravimo stilius, prie jo atsiskleidžia puolėjai. Šį sezoną Tokičius muša dažniau, muša gražius, techniškus įvarčius ir yra puolimo lyderis, tikiuosi, kad jis liks Šiauliuose iki sezono galo, įmuš 20 įvarčių ir kitais metais pasirašys pelningą kontraktą. Pirma gera žinia pasiekė šiandiena. Buvo kalbų, kad Tokičius gali keltis į Atlantą, bet šiandiena paskelbtame žaidėjų sąraše, kurie važiuoja su "Atlanto" komanda į stovyklą Lenkijoje - Tokičiaus nėra.

Pabaigai. Visada džiaugiuosi stebėdamas jaunuosius "Šiaulių" komandos žaidėjus. Anksčiau buvo Pilypas, Eliošius, pernai sužybėjo Gedminas. Šiemet labai džiaugiuosi matydamas kaip žaidžia Vorobjovas. Šis 18metis žaidėjas rungtyniauja labai svarbioje pozicijoje, centro saugo ir atrodo tikrai gerai. Lietuvai reikalingi tokie kuriantys ir nebijantis iniciatyvos imtis vidurio saugai.

Tai gi laukiam naujienų, laukiam antros sezono pusės, tikimės, kad komanda ras finansų sustiprėti, ar bent jau nesusilpnėti ir gerai sukovos antroje sezono pusėje, kur laukia taurės turnyras.