Sezono apibendrinimas

Numanydamas, kad nesulauksim jokio komentaro apie pasibaigusį sezoną iš klubo atstovų, dalinuosi savo mintimis. Sezoną apžvelgsiu paminėdamas kelis neigiamus pastebėjimus, kelis teigiamus ir pasamprotausiu apie ateitį. Tačiau pradžioje noriu prisipažinti...
Kad šiais metais tikrai nebuvau pareigingas futbolo žiūrovas. Stadione apsilankiau mažiau kartų nei man įprasta, tikriausiai, gerai iliustruoju eilinį žiūrovą. Žinoma, ištikimam sirgaliui jokios kliūtys ne kliūtys ir stadione apsilankyti gali visada, bet Šiaulių savivaldybės stadione yra apie 3000 vietų ir vien ištikimiausiais sirgaliais stadiono neužpildys, jų paprasčiausiai tiek nėra. Todėl reikia kreipti dėmesį ne tik į pagrindinius dalykus kaip komanda, bet ir į paprastas smulkmenas. Trys dalykai kurie, mano galva, trukdė surinkti pilnesnį stadioną:

1. Nežinomybė sezono išvakarėse ir silpnoka komanda. Užsitęsusi tyla prieš prasidedant sezonui ir sudėties formavimas paskutinėmis minutėmis, tikriausiai, sutrukdė suformuoti stipresnę komandą. Šiais metais komanda buvo pati silpniausia per pastaruosius 5 metus ir tikslai buvo iškelti patys žemiausi. Nesakau, kad ji žaidė blogai ar negražiai tačiau tikrai kaip komanda nusileido meistriškumu prieš tai formuotoms ekipoms. Žinoma, yra gerai ir garbinga kai komanda prieš sezoną nedeklaruoja nerealių tikslų, o situaciją vertina realiai tada kiekviena pergalė teikia džiaugsmą. Bėda ta, kad toks komandos pristatymas atbaido vadinamuosius "glory hunterius". Lietuvoje žmonės, dažniausiai, eina ten kur yra pergalės.

2. Rungtynių laikas. Dabar vyksta krepšinio sezonas, taip jau yra įprasta futbolą lyginti su krepšiniu. Vos tik prasidėjus sezonui jau per pirmas dvi savaitės visiems pasidarė aišku, kad rungtynės vyksta 18:30 šiokiadieniais ir 17:00 arba 16:15 (jei transliuoja TV) savaitgaliais. Ir taip bus visą sezoną. Tuo tarpu futbolą šį sezoną Šiauliuose turėjom: bet kurią savaitė dieną išskyrus trečiadienį (nežinau kuo jis nusikaltęs) ir taip pat įvairiausiais laikais (12:00 15:00 17:00 17:30 18:00 19:00 19:30 21:00). Norint turėti gausesnį žiūrovų būrį reikia, kad būtų kažkoks pastovumas, kad žmogus žinotu: "sekmadienis - futbolo diena" arba "antradieniais po darbo aš visada einu futbolo žiūrėti". Tačiau tai dar suprantama, norint parodyti visas rungtynes skirtingais laikais per futbolo TV, nukenčia "gyvi" sirgaliai. Tikriausiai esam pirma valstybė pasaulyje kuri pirmiausia rūpinasi internetiniu žiūrovu, o tik po to tuo žmogumi kuris ateina į stadioną.
Didžiausias absurdas kalbant apie rungtynių laiką buvo rugpjūčio mėnesį, rungtynės su Dainava. Rungtynės turėjo prasidėti 21:00. Valgiau vakarienę ir svarsčiau kaip vykti į rungtynes: mašinos neturėjau, dviračiu grįžti bus pavojingas, nes iki stadiono dviračio takų nėra, o po rungtynių jau bus tamsu, autobusai po rungtynių taip pat nebevažiuos!!! Bet juk tai absurdas!!! Savivaldybė remia futbolo komandą, komanda žaidžia savivaldybės stadione, dauguma sirgalių į rungtynes atvyksta su miesto viešuoju transportu, o rungtynės žaidžiamos 21 valandą. Nežinau 100% kas pagal A lygos reglamentą yra varžybų organizatorius, bet manau, kad juo yra namų komanda. Tai gi po tokio "bajerio" mero vietoje paprašyčiau atsiųsti pasiaiškinimą kodėl klubas organizuoja rungtynes tokiu laiku kai miestelėnams nėra patogu į jas atvykti, tiksliau išvykti.
.
3. Informatyvumas. Prieš kelis metus buvo laikotarpis kai klubas išvis neturėjo žmogaus kuris tuo užsiimtu, pamenu tada į FB profilį draugiškų rungtynių rezultatus paskelbdavo vartininkų treneris A. Paškevičius. Dabar situacija kita, lyg ir yra žmogus kuris už tai atsakingas. Lyg ir pateikiama minimali informacija prieš varžybas, kvietimai ir priminimai, kad reikia apsilankyti stadione, bet tuo viskas ir pasibaigiam. Po rungtynių apžvalgos nukopijuojamos iš A lygos puslapio. Per visą sezoną nebuvo nei vieno interviu su žaidėju ar su treneriu. Per sezoną komandą paliko eilė žaidėjų, galima išvardinti jų daug. Nėra iki galo aišku, kurie tikrai paliko komandą, o kurie sezono nebaigė dėl traumų. Komandoje šiemet tikrai buvo įdomių asmenybių apie kurias buvo galima sukurti įdomių interviu ir taip mums, paprastus, sirgalius supažindinti, suartinti su komandos žaidėjais. Deja to nebuvo padaryta, žaidėjai išvyks, o mes ir liksim apie juos žinantys tik sausą statistiką. Suprantu, kad viskas remiasi į pinigus, bet tada gal reikėtų kitaip perskirstyti biudžetą?

Tačiau visi tie neigiami pastebėjimai nublanksta kai prisimeni kokia buvo žiema. Ilgą laiką buvo išvis neaišku kurioje lygoje Šiauliai turės komandą. Kurį laiką sklandė gandai apie II lygą. Todėl tikrai reikia padėkoti komandos valdžiai, treneriams ir žaidėjams. Jei ne jie tai šiemet nebūtume pamatę Niko Tokič įvarčių, Roko Gedmino driblingų, Tito Vitukyno, Modesto Vorobjovo ir Stepano Babičiaus rezultatyvių perdavimų, jaunų ir perspektyvių vartininkų žaidimo. Tai yra pagrindinis ir pats svarbiausias šio sezono pastebėjimas, kad Šiaulių komanda išgyveno 2014 metus.
Kalbant apie komandos pasirodymą, jos treneris G. Jarmalavičius buvo patenkintas, kad pasiekė iškeltus tikslus. Aš būčiau linkęs pritarti, kad komanda pasirodė pagal savo galimybės, nors sėkmingiau sukovojus Ekraną aplenkti tikrai buvo galima, tačiau kad tą pasiekti būtų reikėją visiškai nedalinti taškų Granitui ir dar nuskriausti kokią aukščiau stovinčia komandą. Todėl galima sakyti, kad 7 vieta yra normalus rezultatas.
Normaliu negalima pavadinti Šiaulių pasirodymo taurės turnyre. Antrą sezoną mums sekasi su burtais ir antrą sezoną iš eilės pralaimima komandoms iš I lygos. Susidaro vaizdas, kad komanda taurėje būna nesusikaupusi ir netinkamai nusiteikusi. Galimas daiktas, kad žaidėjams sunku nusiteikti iš visų jėgų joje kovoti todėl, nes pusfinaliai vyks tik kitų metų pavasarį, kai daugumos komandos žaidėjų klube gali ir nebebūti. Prisimenant kaip anksčiau Šiaulių komandos burtai nelepindavo, bet komanda kovojo ir nugalėdavo už save stipresnes komandas, tai pastarieji sezonai nuvilia.

Kalbant apie kitą sezoną yra keli pozityvūs veiksniai:
Gintra universitetas. Merginos šiek tiek papurtė miestą ir šalį ir parodė, kad futbolą galima žaisti ir pasiekti kažkokių rezultatų net ir Europos lygiu. Reikia tikėtis, kad taip buvo užgautos vyriškos ambicijos, o kartu ir pabudintos verslininkų širdys.
Vasaros viduryje komanda pasipildė tikrai prasto lygio legionieriais, gal išskyrus kirgizą, bet atėjus rudeniui komandą sustiprino trys aukštos klasės žaidėjai. Grįžo Babičius, Borovskis ir Jurevičius. Babičius grįžo prastesnės formos nei, kad išvyko, Borovskiui tai tik laikina stotelė, o Jurevičius rungtyniavo tik dvejose draugiškose rungtynėse, nes nebuvo sutvarkyti dokumentai. Vis tiek tai yra teigiamas aspektas kai į komandą ateina aukštesnio lygio žaidėjai, o ne iš jos bėga.
Jaunimas. Labai džiaugiuosi, kad auksu ir vėl pasidabino Kuklys ir Šilėnas, sidabro medalius pirmą kartą iškovojo Eliošius, Birškys, Pilypas, Strockis, Jankauskas, Simaitis. Tai parodo, kad paskutiniu metu Šiauliai paruošia tikrai nemažai bent jau A lygos komandų lygį atitinkančių žaidėjų. Tokių šiemet buvo ir komandos sudėtyje, tokių bus ir ateityje, juk Šiauliuose yra užsuktas LFF projektėlis su jaunučiu rinktine. Gaila tik viena, kad pilnai subręsta ir atsiskleidžia jie jau nebe vilkėdami geltonai-juodų marškinėlių. Reikia tikėtis, kad tai vieną dieną pasikeis.
Paskutinė naujiena yra tokia, kad Niko Tokičius buvo sulaukęs pasiūlymo pratęsti sutarti kitam sezonui. Deja, kol kas susitarimo nepavyko pasiekti, bet jau vien tai, kad komandos vadovai apie kitą sezoną pradeda galvoti anksčiau nei, kad prieš šio sezono pradžia yra teigimas dalykas.

Tokia trumpa sezono apžvalga iš manęs, tikiuosi naujienų sulauksime greitai :)

2014 m. LFF geriausių futbolininkų ir trenerių rinkimai

LFF paskelbė kasmetinius rinkimus kuriuose kviečia savo nuomonę išsakyti ir paprastus futbolo sirgalius. Šiemet nusprendžiau ne tik juose prabalsuoti, bet ir pasidalinti savo mintimis kodėl ir už ką balsuoju.

Geriausias 2014 metų Lietuvos futbolininkas Renkamas iš visų Lietuvos pilietybę turinčių futbolininkų, žaidžiančių tiek Lietuvos „SMSCredit.lt A lygoje“, tiek užsienio lygose. 1. T. Kijanskas 2. V. Andriuškevičius 3. L. Spalvis Mano nuomone, pagal metus, patirtį ir individualius sugebėjimus į metų futbolininko apdovanojimą pagrindiniai pretendentai turėtų būti šie: M. Žaliukas, M. Kalonas, E. Česnauskis, Ž. Karčemarskas, M. Stankevičius. Bėda ta, kad šie žaidėjai nerungtyniauja klubuose arba rungtyniauja nepagirtinai, galų gale kai kuriems trukdo ir povandeninės srovės santykiuose su federaciją. Šie žaidėjai turėtų būti rinktinės stuburas prie kurių būtu pridedami Alygos ar NFA žaidėjai. Kadangi taip nėra renkant geriausią futbolininką reikia rinktis pagal kitus kriterijus. Pagrindinis mano kriterijus kodėl 5 taškus skiriu T. Kijanskui yra stabilumas. Tai mūsų rinktinės kapitonas kuris žaidė visus metus tiek klube tiek rinktinės pagrindinėje sudėtyje. Kiti tokiais pasiekimais galintys pasigirti žaidėjai yra G. Vičius, M. Panka, F. Černykas. Antroji vieta atiteko V. Andriuškevičiui. Jis šaunuolis, kad paskutiniu metus sugeba savo karjeros kreivę stabiliai kelti į viršų. Debiutas Olandijos aukščiausioje lygoje vienas iš nedaugelio pozityvių perėjimų įvykusių per šiuos metus Lietuvos futbole. Matant kaip gerai jam sekasi naujoje komandoje ir atsižvelgiant į jo amžių galima tikėtis, kad tai dar nėra pats aukščiausias Vytauto karjeros taškas. Reikia palinkėti, kad rinktinėje taip pat ras savo vietą ir taps patikimesnis ir svarbesnis žaidėjas. Trečioje vietoje mačiau tris kandidatus tai rinktinėje lyderio vaidmenį besistengiančio prisiimti A. Novikovo, kuriam mano nuomone reikia labai padirbėti, kad taptu pagrindiniu žaidėju ir savo klube. G. Arlauskį kuris po kelių metų ant suolo gerai žaidžia pastarąjį pusmetį klube. Ir Luką Spalvį kuris įspūdingai sužaidė pirmąją metų dalį. Kadangi Giedrius ir Arvydas yra jau tokio amžiaus kai reikia rodyti rezultatą visus metus, o ne atskirais epizodais jų į trejetą netraukiu, kitais metais jiems tikrai turėtų atsirasti vietos, o štai jaunas ir perspektyvus Lukas iš manęs gauna 1 tašką. Geriausias 2014 metų SMSCredit.lt A lygos“ futbolininkas Rinktis iš visų futbolininkų, 2014 m. žaidusių „SMSCredit.lt A lygoje“. 1. D. Šemberas 2. Tautvydas Eliošius 3. Y. Kendish Dėl pirmos vietos viskas aišku, tiesiog geriausias ir aukščiausio lygio žaidėjas visoje lygoje. Nors jam ir nereikėjo parodyti savo viso meistriškumo, bet žiūrint Žalgirio rungtynes Deividas visada blykstelėdavo savo individualiu meistriškumu, sezono pabaigoje net atrado save iš naujo ir pradėjo mušti įvarčius :) Vienas labiausiai netikėtų rezultatų yra Kruojas antra vieta A lygoje ir prie to labai prisidėjo gerai subalansuota komanda, visgi iš viso sąrašo žaidėjų reikia kažką išskirti ir išskirti norisi Lietuvos rinktinėje debiutavusį Kruojos atakų varikliuką Tautvydą Eliošių. Sezono viduryje kai Trakai demonstravo tikrai gerą formą labiausiai išsiskiriantis žaidėjas, mano akimis, buvo baltarusis Kendishas, žinoma sezono pabaigoje visa Trakų komanda pametė formą, bet nepaisant to Yurijų laikau geriausiu šių metų legionieriu A lygoje ir savo vietos trejetuke jis nusipelnė. Perspektyviausias 2014 metų Lietuvoje žaidžiantis jaunas futbolininkas Rinktis iš visų 2014 m. žaidusių A, I arba II lygose ir gimusių ne anksčiau nei 1993 m. sausio 1 d. 1. D. Kazlauskas 2. J. Januševskij 3. R. Gedminas Peržiūrėjęs žaidėjų sąrašą nustebau, kad nebus taip lengva išrinkti tris žaidėjus. Todėl pradžioje atrinkau tuos kurie mano nuomone nusipelnė būti trejetuke: Verbickas, Gedminas, Kazlauskas, Januševskij, Vitukynas, Tamulevičius. Kadangi apdovanojimas vadinasi perspektyviausio žaidėjo rinkimais tai rikausi žaidėjus pagal tai kurie iš jų, mano nuomone, gali pasiekti per savo karjerą daugiausiai. Didelę įtaką mano sprendimui padarė antradienio Lietuvos rinktinės dvikova su Ukraina. Iki tol Kazlausko nelaikiau kažkuo ypatingu krašto saugu, bet Ukrainoje jis parodė, kad nėra ženkliai prastesnis už savo labiau patyrusius kolegas, todėl linkiu jam kuo greičiau juos visus pralenkti. Januševskis ir Gedminas labiau atitinka perspektyvaus sąvoka, jie kol kas dar nerodo labai išskirtinio žaidimo tačiau, mano nuomone, potencialo turi daug. Geriausias 2014 metų Lietuvos pirmenybių treneris Rinktis iš visų vyr. trenerių, 2014 m. vadovavusių bent vienai komandai A arba I lygoje. 1. V. Čeburin 2. M. Zub 3. K. Sarsanja Tai kokį šiemet darbą padarė Kruojos treneris mane žavi. Su vidutine sudėti sugebėjo rodyti stabilius rezultatus visą sezoną, o tai pat sudaryti ir vidinę konkurenciją kuri būtent tą stabilumą ir leido sukurti. Dėka šio trenerio naujomis ir ryškesnėmis spalvomis sužibo A. Bagočius, T. Eliošius, D. Jankauskas. Jei gerai pamenu tai penai antrą vietą irgi skyriau lenkui, Nieko daug čia rašyti ir komentuoti neišeina, treneris turi stipriausią sudėtį todėl jo darbą yra sunku įvertintini. Tiesa kalbėdamas apie Zubą visada tenka prisiminti vieną jo minusą tai, kad per du metus Žalgiris neišnaudodavo visų savo rezervų ir pagrinde remdavosi pagrindiniais žaidėjais. Pernai pirmą vietą skyriau K. Sarsanjai, o šiemet į trejetą norėjau įtraukti E. Jankauską, bet sezono pabaigoje Edgaras pelnytai prarado trenerio poziciją Trakuose ir iškrito iš rinkimų. Sarsanją šiemet atrodo išsikvėpęs, o ir mes paprasti futbolo gerbėjai į jo kalbas nebekreipiame tiek daug dėmesio kaip pernai. Labai jau jis daug pernai prisikalbėjo kas realybe netapo. Vis gi jei Europoje Atlantas pasirodė neblogai, o ir Lietuvos čempionate į kovą dėl medalių sugebėjo įsijungti, didelė tikimybė, kad juos ir iškovos. Dėl šių pasekimų ir dėl to, kad nelabai ir yra ką daugiau vertinti paskutinį tašką skiriu Atlanto treneriui.

Vasaros naujienos 2

Prasklaidę vasaros tylą "Šiaulių" futbolo klubas vėl, daugiau kaip savaitę, apsitvėrė tylos siena ir jokių žinių apie peržiūroje dalyvaujančių žaidėjų likimą nepateikė. Kadangi pavardžių ir tikslaus skaičiaus neminėjo nei viena komanda, galima spėti, kad tai buvo sisteminė problema. Seniau buvo įprasta, kad perėjimų langui artėjant prie pabaigos pasipildavo naujienos. Šiemet tų naujienų turėjo būti kaip niekad daug, pirmiausia dėl situacijos "Dainavos" ir "Ekrano" komandose, bet nebuvo. Mano spėjimas, kad klubai paraiškas pateikė paskutinę minutę. Dar antradienį buvo reportažas iš Panevėžio kur klubo prezidentas pasakojo, kad treneris išvykęs derasi dėl naujų žaidėjų. O kadangi tokių "studentų" dirbančių paskutinę naktį buvo ir daugiau, LFF ar A lygos institucija kuri rūpinasi žaidėjų registracija tiesiog nespėjo visko įregistruoti ir sutikrinti. Kaip dažnai būna - niekas nekaltas, arba kalti visi. Priklauso nuo pasirinkto požiūrio ar tylėsi ir apsimesi, kad viskas - OK. Ar šauksi, viešinsi ir viskuo piktinsiesi.

Susidarius tokiai situacijai ir nesulaukus naujienų iki šiandien vakaro, įlindau dar kartą į "Šiaulių" komandos puslapio skyrelį "KOMANDA". Ten radau penkias naujas nuotraukas ir pavardes. Visos jos mums jau matytos, keturios buvo paviešintos prieš savaitę klubo svetainėje, o patikslintos čia. Penktoji - Marozo girdėta prieš kelis metus kai žlugus "Vėtrai", keliems mėnesiams Jevgėnijus buvo užklydęs čia. Tą kart Morozas daug galimybių pasireikšti negavo ir rungtyniavo ne daug. Po to sekė "Ekranas", "Reo", "Dainava", "Granitas". Klubus keitė dažnai ir niekur iki galo nepritapo. Verta paminėti, kad į "Dainavą" Marozą pasikvietė būtent dabartinis "Šiaulių" treneris Jarmalavičius. Tada, kai pirmą kartą, Morozas atvyko į Šiaulius apie jį informacijos buvo ne daug. Nebuvo aišku kurioje pozicijoje jam žaisti geriausia, buvo žinoma, kad jis universalus žaidėjas. Toks futbolininkas labai naudingas ant atsarginių žaidėjų suolelio, bet kai reikia lyderio - tada neaišku ko iš jo tikėtis. Dabar yra kitaip, paskutinėse keliose komandose, o ypač "REO" atrodė, kad geriausiai Jevgenijus jaučiasi rungtyniaudamas pozicijoje "po puolėju". Tai nėra kuriantis saugas, kuris dalina vieną po kito rezultatyvius perdavimus, koks buvo Babičius, tai kito stiliaus žaidėjas. Geriausiai šią poziciją pernai metais iliustravo Nerijus Valskis, Marijampolės "Sūduvoje". Abu žaidėjai greiti, turintys neblogą smūgį iš toli. Reikia tikėtis, kad naujajam šiauliečiui pasiseks įsilieti į komandos gretas taip kaip prieš porą metų pavyko Valskiui "Sūduvoje".

Jei informacija nesikeis turime penkis naujokus: Elmin Gasanov, Andrej Stinca, Stefan Caraulan, Tarmalan Kazubaev ir minėtąjį Jevgėnij Maroz. Kokybiniu lygiu naujokai, tikriausiai, neprilygs žaidėjams kurie paliko komandą, tačiau pritapti ir tapti tikra komandos dalimi jie gali. Jauni šiauliečiai tobulėja ir jei naujokai greitai įsilies į komandą, vaizdas gali gautis visai neblogas. Tuo galėsime įsitikinti jau rytoj rungtynėse prieš, taip pat, atsinaujinusią "Kruoją". Rungytnės 19h Šiaulių centriniame stadione arba per Futbolo.tv

Gerų varžybų.

Įpusėjus 2014m A lygos sezonui

Taip jau sutapo, kad antro rato pabaiga sutampa su joninėmis ir ilguoju savaitgaliu, o tai - puikus laikas pasidalinti mintimis apie pirmąją Šiaulių sezono pusę.

Šis sezonas buvo pasitiktas su dar rūstesnėmis nuotaikomis nei prieš tai. Todėl ir lūkesčiai šiemet yra mažesni nei prieš metus. Iš vienos pusės tai gerai, nes tada pradedi džiaugtis kiekvienu komandos sėkmingu pasirodymu, ne tik pergale. Iš kitos pusės tai veikia neigiamai, kai komanda beviltiškai pralaimi namie Sūduvai ir tai tenka priimti kaip savaime suprantamą dalyką.

Dabartinė situacija yra tokia, kad Šiauliai užima prieš paskutinę vietą lygoje. Sezono išvakarėse atrodė, kad Šiauliai turėtų kovoti su Granitu dėl 8 vietos. Pirmus du turus ši kova buvo pralaimėta, tiesa neryškiai, o dar reikia paminėti, kad Granitas kovojo dėl patekimo į Europos lygą. Tikslo nepasiekus, natūralu, kad klaipėdiečiai turėtų antrą sezono dalį rungtyniauti versdamiesi daugiau vietiniais žaidėjais, todėl viskas -  dar prieš akis.

Komandos formavimo paradoksai

Sezono pradžia yra įdomi tuo, kad vienos komandos sugeba pasinaudoti kitų komandų minusais pasirengimo metu. Šiauliai rengtis sezonui pradėjo vėliausiai, neskaitant Dainavos. Taip pat dar neprasidėjus sezonui buvo matyti, kad komandą formuojant nebuvo laikomasi aiškus plano kiek ir kokių žaidėjų reikia. To pasekoje gavosi nemažai paradoksų:

1. Vidurio gynėjai: Renusas, Gaurilovas ir Gašpuitis. Gaurilovas A Lygoje rungtyniavo prieš daug metų, Gašpuitis pernai debiutavo ir jo visa patirtis - 14 varžybų. Renusas A lygoje patirties neturintis žaidėjais, atėjęs iš III lygos. Ir tai visos pajėgos skirtos vidurio gynybai.
2. Krašto gynėjai: Raziūnas, Pšelenskis, Žderič + jaunimas. Ši pozicija buvo suformuota kaip vidutinėje A lygos komandoje, kairėje jaunas Raziūnas, dešinėje neblogas Žderič, ant suolo patyręs Pšelenskis ir dar keli jauni žaidėjai iš akademijos. Viskas kaip ir gerai, bėda tai, kad ši pozicija nėra svarbiausia komandoje. Nežinau komandos formavimo principų, bet kažin ar yra pasaulyje komanda kuri pradedama formuoti nuo krašto gynėjų.
3. Vidurio saugai: Babič, Vorobjovas, Vitukynas. Žaidėjų kvalifikacija atitinka komandos lygį, bet rungtyniaujant taktika 4-5-1 turėti tik 3 tikrus vidurio saugus yra, ženkliai per mažai. Reikalingas dar bent vienas žaidėjas galintis pakeisti traumą patyrusį, kortelių prisirinkusį ar šiaip blogai išsimiegojusį žaidėją. 
4. Krašto saugai: Taip jau Lietuvoje yra, kad krašto saugų trukumu skųstis negalime nei rinktinėje, nei kurioje nors komandoje. Ne išimtis ir Šiauliai. Tik susirinkus į pirmas treniruotes ir paskelbus besitreniruojančių žaidėjų sąrašus buvo aišku, kad ši pozicija problemų nekels ir jos stiprinimas turėtų būti paliktas pabaigai. Taip nebuvo. Prie jaunų: Gedmino, Leščiaus buvo nuspręsta pridėti Jasaitį, Strauką, Keitą. Tai yra: daugiausiai naujokų pakviesta į tą poziciją, kurios stiprinti beveik nereikėjo, kuriai reikėjo vieno aukštesnio lygio žaidėjo. Juo galėjo būti tiek Strauka, tiek Jasaitis.

Kad ir kaip pasiruošusi, kad ir kaip suformuota, komanda pasirodė neblogai. Komanda kovojo daugumoje rungtynių, skaudžiai sutriuškinta buvo tik pora kartų ir už tai reikėtų padėkoti treneriui Jarmalavičiui kuris sugeba motyvuoti komandą. Per pirmą sezono pusę "Šiauliai" surinko 20 taškų, nuo garbingos 5 vietos dabar atsiliekama 7 taškais, o nuo "Dainavos" atsiplėšta - 17. Nesunku paskaičiuoti, kad norint aplenkti "Šiaulius" alytiškiams per antrą sezono pusę reikės surinkti apie 30 taškų. Tie kiek surinko "Trakai", "Kruoja", "Sūduva". Aš, asmeniškai, netikiu, kad dzūkai per mėnesį transformuosis į tokią komandą kuri bus pajėgi tai padaryti.

Kas laukia toliau?

Per pertrauką turėtų įvykti pasikeitimų daugumoje komandų, ne tik "Dainavoje". Manau, kad stiprinsis "Žalgiris", "Trakai", "Sūduva". Panašaus lygio išliks - "Kruoja", "Atlantas" ir "Banga", o silpnės - "Ekranas" ir "Granitas".
Tik silpnėja, kol kas ir Šiauliai. Dar neatėjus pertrauktai komandą paliko Žderič, Keita, Babič.
Žderič lygis buvo visai neblogas, tai jau patikrintas žaidėjas. Jis pasirodė visai neblogai, problema ta, kad jo lygio žaidėjas kur kas labiau būtų pagelbėjęs centro gynyboje ar centro saugo pozicijoje.
Keita - nesupratimas. Užėmė jauno lietuvio vietą aikštės krašte ir nieko neparodė. Nurašykime tai ant vėlyvo komandos formavimo.
Babič - dar prieš pamatant jį gyvai rungtyniaujant buvo galima rasti informacijos apie šį žaidėją. Tai turėjo būti gero lygio vidurio saugas, pagal tai kokiuose klubuose jis rungtyniavo buvo galima spėti, kad bus panašaus lygio į "Žalgirio" Pilibaitį. Abu atvyko iš Vengrijos aukščiausios lygos. Kita įdomi informacija, kad jis mėgsta rinkti daug geltonų kortelių ir pastoviai pykstasi su teisėjais. Abu spėjimai pasitvirtino. Labai techniškas saugas sugebantis atlikti gerus perdavimus, bet tokių kvailų ginčų, tikriausiai, dar nesu matęs. Norėdavosi imtis už galvos matant kaip kroatas eina pas teisėjus ir pats "prašosi" kortelės.
Tai gi šie nuostoliai ne tokie ir didelis, Žderič ir Keitą galima pakeisti vidiniais resursais, tai komanda jau įrodė per paskutines varžybas. Babič buvo svarbus žaidėjas, bet dėl kortelių komandai padėdavo tik kas antrose varžybose... kad ir kaip buvo į jo poziciją naujokas reikalingas.

Kas dar paliks komandą galima tik spėlioti. Tikėtina, kad su vyresniais komandos žaidėjais buvo sudarytos sutartys galiojančios iki vasaros ir per pertrauką spręsis jų likimas. Nei Strauka nei Jasaitis nesužaidė taip kaip iš jų buvo tikimasi. Straukai sutrukdė traumos, o Jasaičiui netinkama pozicija. Iš jo buvo tikėtasi, kad po metų praleistų Vokietijoje imsis lyderio vaidmens ir bus labai pastebimas, deja taip nebuvo, todėl nenustebsiu jei jis paliks komandą.
Visai kita situacija su Tokičiumi. Pernai buvęs eilinis kroatas Šiauliuose, šiemet atsiskleidė visu gražumu. Toks jau tas Jarmavičiaus treniravimo stilius, prie jo atsiskleidžia puolėjai. Šį sezoną Tokičius muša dažniau, muša gražius, techniškus įvarčius ir yra puolimo lyderis, tikiuosi, kad jis liks Šiauliuose iki sezono galo, įmuš 20 įvarčių ir kitais metais pasirašys pelningą kontraktą. Pirma gera žinia pasiekė šiandiena. Buvo kalbų, kad Tokičius gali keltis į Atlantą, bet šiandiena paskelbtame žaidėjų sąraše, kurie važiuoja su "Atlanto" komanda į stovyklą Lenkijoje - Tokičiaus nėra.

Pabaigai. Visada džiaugiuosi stebėdamas jaunuosius "Šiaulių" komandos žaidėjus. Anksčiau buvo Pilypas, Eliošius, pernai sužybėjo Gedminas. Šiemet labai džiaugiuosi matydamas kaip žaidžia Vorobjovas. Šis 18metis žaidėjas rungtyniauja labai svarbioje pozicijoje, centro saugo ir atrodo tikrai gerai. Lietuvai reikalingi tokie kuriantys ir nebijantis iniciatyvos imtis vidurio saugai.

Tai gi laukiam naujienų, laukiam antros sezono pusės, tikimės, kad komanda ras finansų sustiprėti, ar bent jau nesusilpnėti ir gerai sukovos antroje sezono pusėje, kur laukia taurės turnyras.