Rodomi pranešimai su žymėmis Stumbras. Rodyti visus pranešimus
Rodomi pranešimai su žymėmis Stumbras. Rodyti visus pranešimus

2015 m. birželio 24 d., trečiadienis

Kaimynų kovos

Jau rytoj, po beveik mėnesio pertraukos, Šiauliai sužais namų rungtynes. Šį kartą varžovas bus toks pats nenuspėjamas kaip ir mūsų komanda - Klaipėdos Granitas. Po penkių dienų namie bus sužaista su dar vienu lentelės kaimynu - Stumbru. Tai gi nuo šių dviejų rungtynių priklauso ir likusio sezono nuotaikos.

Vaizdelis iš taurės finalo. Deja, bet į Šiaulių rungtynes tiek žmonių šį sezoną tikrai nesusirinks


Situacija Šiauliuose

Komandą vienas po kito palieka tiek legionieriai, tiek komandos personalas. Nors oficialiai komanda nieko nepranešė, bet tikriausiai jau neišvysime puolėjo Fomenko ir saugo Usmanov, kurie kelioms rungtynėms bandė sustiprinti komandą. Tai pat šią savaitę komandą paliko ir trenerio asistentas. Iš tokio judesio komandos viduryje nekyla net abejonių, kad finansinė padėtis yra sunki.

Per pirmus keturis sezono mėnesius komandą jau paliko 7 žaidėjai. Žaidėjai, kurie lyg ir turėjo tapti komandos varomąja jėga, bet tą laiką kiek jie čia buvo, tokiais netapo. Komandos rezultatai buvo labai blogi, o ir žaidimo stiliaus savo Šiauliai neturėjo. Dabartinė sudėtis, kuris remiasi vietiniais lietuviais kur kas labiau aiški ir suprantama. Panašu, kad Šiauliai 4 mėnesius blaškėsi klystkeliuose grįžta prie to ką buvo sukūrę pernai. Gaila, kad tų menkų teigiamų dalykų, kurie buvo matyti pernai, šių metų pradžioje net nebuvo stengiamasi išlaikyti. Atėjęs naujas direktorius greitai viską išardė ir pradėjo formuoti komandą praktiškai nuo nulio. To nepavykus padaryti, tepė slides ir dabar Šiauliai rimtai turi susiimti, kad neliktų paskutiniai turnyrinėje lentelėje.

Komandos braižas ir žaidėjų pasirodymai

Tai dėl ko tekdavo imtis už galvos sezono pradžioje, panašu, kad jau išgyvendinta. Treneris Ražanauskas pagaliau suprato, kad Šiauliai nėra to pajėgumo komanda, kuri galėtų dominuoti aikštėje ir varžovus spausti jų aikštės pusėje. Kai pirmoje sezono dalyje buvo bandoma žaisti tokį žaidimą, pirmiausia kentėdavo gynyba, nes gynėjai būdavo atkertami. Mūsų gynybos linija nėra greita, o saugai nėra kamuolio virtuozai, kurie galėtų kamuolius skirstyti vienu lietimu, 90 procentų tikslumu, todėl žaisti tokį futbolą yra pražūtinga.
Dabartinis komandos braižas, kuris buvo matyti per draugiškas rungtynes su Jelgava ir lygoje prieš Utenį yra visiškai kitos. Komanda pradėjo žaisti kur kas didesnėmis pajėgomis gynyboje, stengiamasi apsiginti remdamiesi masiškumu, prie savų vartų visada atsitraukia bent 8 žaidėjai. Dėl to žinoma nukenčia puolimas, kur stengiamasi neberengti pozicinių atakų, o kuo greitesniu būdu pereiti į ataką. Deja šiai dienai Šiauliams labai trūksta meistriškumo, visose komandos pozicijose. Todėl kokybiškai žaisti bet kokia taktika yra sudėtinga, bet žaidžiant gynybine taktika, bent jau žaidžiama dėl rezultato.

Žaidėjai, kurių forma yra kritusi:

Radavičius - greičio stoka, daug klaidų viso sezono metu. Tokios klaidos dėl, kurių atkertama visa komanda. Tos klaidos tokios kvailos, kad net kyla įvairiausių minčių apie šio žaidėjo naudą. Prasivalius nuo rytų atstovų invazijos komandoje tikiuosi, kad ir Radavičius pradės žaisti taip kaip dera komandos kapitonui ir labiausiai patyrusiam žaidėjui.

Vorobjovas - Trauma, po traumos ir Vorobjovas atrodo taip kaip neatrodė, net prieš du metus kai 17 metų debiutavo A lygoje. Pats žaidėjas yra minėjęs, kad dar nėra pasiruošęs fiziškai grįžti į žaidimą, bet komandos sudėtis to reikalauja ir Modestui tenka rungtyniauti. Tikiuosi, kad po vasarinės pertraukos išvysime tokį Vorobjovą kokį jį buvome įpratę matyti pernai.

Eliošius - Ir toliau nieko nepademonstruoja ko iš jo buvo tikimasi. Šiame sezone Tadas jau išbandė bent dvi pozicijas, žinant kokias bėdas turime puolime, gal būt puolimo grandyje atgautų pasitikėjimą savo jėgomis.

Žaidėjai, apie kuriuos galima pasakyti šį tą teigiamo:

Valinčius - džiugu, kad vis dar stovi komandos vartuose, nes kai jo nepamačiau rungtynėse su Uteniu buvau išsigandęs, kad ir jis paliks komandą.

Pilypas ir Kožans - džiugu, kad grįžo po traumų, su jais gynybos linija turėtų būti kur kas patikimesnė.

Gedminas - dar vienas žaidėjas grįžęs po traumos, kuris kol kas dar nerodo savojo geriausio žaidimo. Kai įgaus formą Rokas gali tapti tuo žaidėjų, kuris gali išgelbėti Šiaulių puolimą. Puolimą, kuris šiai dienai neturi jokių variantų.

Priešininkai

Abu būsimi varžovai turėjo galimybę pasitikrinti jėgas tarpusavyje praeitame ture. Ten lengvą pergalę pasiėmė Stumbras. Granitas nelabai buvo suinteresuotas kovoti tose rungtynėse. Apskritai Granitas yra komanda, kurią kamuoja tokios pat bėdos kaip ir Šiaulius. Komanda tikriausiai nežino kokie komandos tikslai, koks komandos braižas ir prie to prisideda jėgos iš išorės. Dėl tokių priežasčių komanda gali laimėti vieną diena, o kitą būti beviltiškai sutriuškinti lentelės kaimyno. Net neabejoju, kad rytojaus rungtynės bus po padidinamuoju stiklu žmonių, kurie atsakingi už sąžininga žaidimą. 

Stumbras irgi įdomus išsiskiriantis varžovas. Šią savaitę netekęs vieno dublerių komandos žaidėjo, kuris buvo susemtas policijos pareigūnų :)  O kol nesigirdi kaip tokie judesiai šalia komandos paveiks patį klubą, Stumbras yra kovinga komanda turinti kelis stiprius žaidėjus, kurie išsiskiria A lygoje. Žinoma, pirmiausia turiu galvoje Rimkevičių ir Mačiulį. Treneris Gvildys lieka ištikimas savo stiliui, kur svarbiausia kova ir greitis. Toks derinys gali suveikti prieš mūsų komandą kurios nemažą dalį dabar sudaro lėti vyresni žaidėjai ir silpnas fiziškai jaunimas.

Jei Šiauliai sugebėtų iškovoti dvi pergales namie, tai būtų galima tikėtis net gi pakilti iš paskutinės pozicijos dar iki vasaros pertraukos. Taip pat tokie rezultatai leistų įsijungti į kovą dėl pakilimo iki lentelės vidurio.
Pralaimėjimai, arba lygiosios atvirkščiai - manau, kad stipriai paveiktų komandą ir gal būti, kad atsilieptų išlaikant žaidėjus antrajai sezono daliai. Jei būtų pralaimima Granitui ir Stumbrui, tai per daugiau nei pusę čempionatą būtų iškovoti tik 7 taškai ir nuo artimiausių priešininkų atsiliekama kaip minimum 9 taškais. Tokiu atveju pakilimas iš paskutinės vietos taptų labai, labai sunkia misija. Tai gi dvi paskutinės birželio rungtynės - MAKSIMALIOS SVARBOS.

2015 m. vasario 28 d., šeštadienis

Stumbras 3-1 Šiauliai

Ilgai lauktas sezono startas apkarto kaip reikiant. Prieš rungtynės kankino prasta nuojautą. Pasiruošimas sezonui buvo prastas, komandą išvakarėse užpuolė traumos, o "Stumbras" iš pirmo žvilgsnio tokių problemų neturi. Įvertinus šiuos skirtumus galvojau, kad rungtynės gali baigti lygiosiomis, o slapčia tikėjausi ir netikėtos pergalės minimaliu skirtumu. Deja tai ką pamatėme šeštadienio dieną buvo kur kas blogiau.

Paskelbus komandos sudėtį paaiškėjo, kad prie jau žinomų traumuotų žaidėjų: Hadžič, Pilypo reikia pridėti ir Gedminą, Rapalavičių bei Kožansą. Pastarųjų netektis labai skaudi, nes Šiaulių komanda taip yra suformuota, kad liko tik vienas centro gynėjas - Gašpuitis. Šią spragą kamšyti buvo patikėta Šiaulių akademijos auklėtiniui Simonui Jurgilui, kuriam tai buvo debiutas A lygoje.
Kita probleminė pozicija buvo dešinio krašto gynėjo, kur pagal planą turėjo rungtyniauti  Ernestas Pilypas. Dideliam mano nustebimui joje šiandiena rungtyniavo Dovydas Medžiaušis. Taip, Dovydas ten yra jau bandytas praėjusiai metais, kai dar treneriu buvo Jarmalavičius ir atrodo, kad nepasimesdavo. Šiemet, bent kiek teko matyti pasirengimo rungtynių, Medžiaušis buvo ruošiamas puolėjo pozicijai. Likau nustebęs, nes mano nuomone racionalesnis sprendimas būtų buvęs jei šią poziciją butų užėmęs ukrainietis Semenyuk. Jis labiau patyręs ir interneto platybėse labiau įvardijamas kaip krašto gynėjas  nei, kad krašto saugas.

Šiauliai - Stumbras 2015-02-28
Rungtynės prasidėjo ir kaip pridera šeimininkams, jie iškart pabandė paspausti svečių komandą. Jau pirmieji bandymai pasirodė labai sėkmingi ir panašu, kad dar labiau įkvėpė pasitikėjo debiutantų komandai. Net neabejoju, kad Dariaus Gvildžio ir buvo tokie nurodymai, spausti varžovą žaisti kietai ir agresyviai, kad treneris nemelavo ir šis planas veikia "Stumbro" žaidėjai nuo pirmų minučių ir įsitikino. Tuo tarpu "Šiaulių" treneris Ražanauskas panašu, kad tokio pasitikėjimo savimi iš varžovų nesitikėjo, todėl išleista sudėtis kur kas labiau buvo orientuota į puolimą ir į laisvą žaidimą.
Galima sakyti, kad trenerių kovą Ražanauskas pralaimėjo į vienus vartus, nes pirmasis kėlinys vyko visiškai ne pagal scenarijų. Komanda atrodė išsiderinusi, nervinga, niekas nesisekė. Tokios būsenos komanda gal ir netikėta, tačiau kaltę galima suversti ant prasto pasiruošimo sezonui taip pat traumų ir kitų problemų. Ko negalima suprasti, tai kaip taip gali būti, kad į sezono atidarymą komanda eina nenusiteikusi kovoti iš visų jėgų. Praleidžiant vieną po kito įvarčius žaidėjų veiduose nebuvo matyti pykčio ir užsivedimo.. Atrodė, kad tai sezono pabaiga ir komanda jau susitaikiusi, kad dėl nieko jie nebekovoja.

Pirmasis kėlinys buvo toks, kad galėjo pamatyti begale prastų momentų prie savų vartų, kai vienas prieš vieną varžovai nesunkiai įveikdavo mūsiškius. Visi įvarčiai krito po gynėjų klaidų, bet saugai ir puolėjai taip pat žaidė prastai, nes prie priešininkų vartų buvo sukurti vos pora pavojingesnių momentų, kurių autorius buvo Jasaitis.
Antrajame kėlinyje teko keisti vartininkus. Į aikštę žengė jaunasis Mikšėnas, kuriam skirtingai nei jo pirmtakui pavyko išsaugoti vartus sausus ir poroje momentų puikiai išgelbėti komandą nuo visiško sutriuškinimo.
Puolime nieko nauja nebuvo. Trūko labai susižaidimo tarp vidurio saugų jei lyginti su praėjusiu sezonu tai atrodė, kad Petrauskas su Tamaziu žaidžia skirtingose komandose ir tarpusavyje visiškai neranda bendros kalbos. Vaizdas kardanaliai pasikeitė po to kai Eliošius uždirbo 11m baudinį, kurį sėkmingai realizavo Radavičius. Komandos žaidimo kokybė neišaugo, bet atsirado kova ir užsivedimas, to ir užteko, kad paskutinės 15 minučių tapo įdomesnėmis žiūrėti. Ne daug trūko, kad pasižymėtų ir Moraes, deja jo smūgį atmušė skersinis, o jei įvartis būtų buvęs pasiektas gal paskutinės minutės būtų buvusios dar aktyvesnė.

Taigi, teisėjo finalinis švilpukas paskelbė pirmą Šiaulių komandos pralaimėjimą, kurio komanda savo žaidimu ir nusipelnė. Iki kitų varžybų savaitė ir reikia tikėtis, kad treneriai paruoš geresnį varžybų planą rungtynėms prieš "Spyrį", o žaidėjai jį geriau išpildys. Taip pat gal jau prie komandos galės prisijungti Kožans arba Rapalavičius ir taip sustiprins gynybos liniją. Tai tik sezono pradžia ir laiko klaidoms dar yra, bet kai tvarkaraštis yra toks, kad pirmus du turus žaidžiama su lygos naujokais tai norisi ir taškų.