Kol yra viltis, reikia tikėti

Nuo paskutinio mano įrašo praėjo daug laiko. Pastarasis įrašas buvo viltingas, kad vasaros pertrauka gali būti visai nebloga, jei būtų pavykę pirmąją sezono dalį užbaigti pergalėmis. Deja, to padaryti nepavyko ir kelias tolimesnes savaites gyvenome visiškoje tyloje ir nežinioje.

Buvo aišku, kad jei komanda dar nori permainų turnyrinėje lentelėje, reikalingos permainos ir pačioje komandoje. Tačiau finansinė situacija jokių drastiškų veiksmų daryti neleidžia. Pasistiprinti komandos stipriais žaidėjais galimybių nėra, o bandyti neaiškaus plauko legionierius dar didesnė loterija, todėl geriau tegul jau mūsų vietinis jaunimas bando padėti komandai kartu kaupdamas patirtį ateičiai.

Permainos

Pirmasis, neskaitant beveik visų legionierių, kurie išvyko dar net normaliai neįsibėgėjus sezonui, komandą paliko Tadas Eliošius. Žaidėjas, kuris ir toliau nerandą savęs ir jo žaidimo kreivė toliau leidžiasi žemyn. Jei taip ir toliau Tadas gali visiškai išnykti Lietuvos futbolo žemėlapio arba apsistoti žemesnėse lygose.

Per pusmetį Šiauliuose Eliošius sužaidė 14 rungtynių, daugumoje žaisdavo po 90min. Per tą laiką jo sąskaita nebuvo papildyta nei įvarčiais, nei rezultatyviais perdavimais. Vienintelis pozityvus dalykas išlikęs apie Tado pasirodymą vilkint geltonai-juodus marškinėlius buvo uždirbtas 11metrų baudinys pirmajame ture. Jį realizavo Radavičius.

Komandoje nelikus ukrainiečio Fomenko nelabai buvo kam rungtyniauti puolime. Bandymai ten statyti Dovydą Medžiaušį kol kas yra labai nesėkmingi. Šiam puolėjui sunku kovoti su už save vyresniais ir geriau fiziškai pasirengusiai žaidėjais. Nors tai jis be paliavos bando daryti. Bando žaisti taraninio puolėjo stiliumi, kovoti dėl aukštų kamuolių ir juos numetinėti komandos draugams, nors į taraną pats visiškai nepanašus.

Pasipildyti šioje situacijoje reikėjo ir čia padėjo Sūduva, kuri atleido jauną ir tikriausiai perspektyvų puolėją - Edvardą Tamulevičių. Edvardas pernai labai neblogai sužaidė Ekrane, kur įmušė apie 10 įvarčių. Lyginant pernai metų Šiaulių rezultatyviausią žaidėją Tokič ir Ekrane žaidusį Tamulevičių buvo galima rasti panašumų. Abu tvirti, aukšti žaidėjai. Mušė įvarčius vienu lietimu po perdavimų iš kraštų, abu mušė įvarčius nepaisant to, kad rungtyniavo silpnose komandose, kuriose mušti įvarčius nėra lengva.

Nors kol kas naujajam komandos puolėjui sunku parodyti savo gerąsias puses, bet tikiuosi dar pamatysiu jį triumfuoti po įmušto įvarčio galvą sulaukus gerus perdavimo iš krašto. Pernai tai buvo tapę firminiu Edvardo įvarčiu.

Komandoje taip pat nebematyti ir latvio Kožans. Jis tikriausiai ilsisi namuose. Spėčiau, kad dauguma vyresnių žaidėjų susitaikė su esama padėtimi ir nusprendė, kad geriau rungtyniauti toliau komandoje už mažesnį atlygį, nei pusę sezono sėdėti namie arba už dienpinigius rungtyniauti I lygoje. Panašu, kad Kožans dar neapsisprendė ką daryti, o spendimą priimti gal būt trukto ir trauma. Latvis turi problemų su krišknimi,o tai sunkiai gyjanti trauma.

Prieš kelias rungtynes Kančelskis sakė, kad tikisi, kad Kožans dar prisijungs prie komandos. Manau, kad būtų reikalingas, bet jei jo nebus tai ne pasaulio pabaiga. Komanda šiemet labiau pratusi žaisti be latvio, nei su juo.

Trenerių pasikeitimas

Ražanauskas ilgai tempė trenerio kėdėje. Kai komanda per 18 rungtynių laimiu vieną kartą, o bent trečdalyje rungtynių yra beviltiškai triuškinama, tai išdirbti komandoje 5 mėnesiu yra daug. Ilgiau tempė tik pernai Bangai vadovavęs ukrainietis.

Norisi tikėti, kad Ražanauskas yra neimpulsyvus žmogus, sprendimą likti priimdavęs ne karštą galva, o galvodamas, kad kitą savaitę komanda gali sužaisti geriau jei tik tinkamai ir kryptingai dirbs. Kad jautė atsakomybę už tuos žaidėjus, kuriuos pats pasikvietė į komandą. Kad jei jau pirmajame klube nieko pasiekti nepavyks, tai gali tekti ir su svajone dirbti treneriu atsisveikinti visam laikui arba kito šanso laukti labai ilgai.

Treneriui pirmoji stotelė yra labai svarbi. Daug buvusių žaidėjų suklupdavę ties pirmu laipteliu taip ir baigė savo karjeras, arba jas ilgam sustabdė: Tomas Kančelskis, Raimondas Žutautas, Robertas Poškus, Saulius Mikalajūnas pirmos pavardės, kurios atėjo į galvą. Tikriausiai šio suklupimo priežastis ta, kad buvę žaidėjai per geros nuomonės apie save, per geros nuomones apie juos ir klubų valdytojai, kurie pasiūlė jokios trenerio patirties neturintiems žmonės iškart imti vadovauti komandai.

Tai gi Ražanauskas susimovė, susimovė kaip reikiant ir krenta iš "žaidimo" laikinai arba visam laikui. Blogai dar ir tai, kad tas jo susimovimas kaip reikiant komplikavo Šiaulių komandos situacija ir išlikti lygoje dabar bus didelis iššūkis.

Jei būtume paklausę kas buvo blogiausias Šiaulių treneris iki Ražanausko, manau nemažai būtų atsakę - Deivis Kančelskis. Todėl sprendimas jį paskirti naujuoju treneriu nustebino.Vėliau nestebino, juk labai sunku suskaičiuoti kiek kartų Deivis jau yra dirbę vyriausiuoju treneriu arba lakinai ėjo šias pareigas. Todėl kai reikėjo ieškoti naujo trenerio, o banko sąskaitose švilpavo vėjai buvo prisimintas šis šiaulietis.

Kančelskis kelis kartus vadovavo kai komandą sudarė jaunimas. Taip pat kartą nesugadino sezono kai viduryje pakeitė Širmelį. Paskutinis jo sezonas buvo su komanda, kai jai buvo iškelti uždaviniai kovoti dėl apdovanojimų, bet tada pirmą ratą komanda baigė prieš paskutinėje vietoje ir Deivis atsistatydino.

Na bet dabar komanda tikrai į apdovanojimus nepretenduoja, sudėtis paprastesnė, komandoje daug jaunimo ir net Kančelskis dar nėra su Šiauliais iškritęs iš A lygos. Tad jei jau komandos vadovai suteikė galimybę jam pabandyti dar kartą, tai tegul bando, nes dabar komandai reikia ne kokių taktinių gudrybių, o tiesiog noro kovoti ir iškvoti kuo daugiau taškų.

Rezultatai

Po pertraukos per 4 rungtynes Šiauliai iškovojo 3 taškus. Pagrindinis priešininkas Granitas - 4. Liko dar 14 rungtynių, o komandas skiria 7 taškai. Tarpusavyje komandos dar sužais du kartus. Įdomu labai yra tai, kad paskutinės sezono rungtynės turėtų vykti Šiauliuose būtent prieš Granitą. Jei Šiauliai pagerintų žaidimą ir prisivytų klaipėdiečius, paskutinės rungtynėse gali viskas spręstis. Žinoma, iki to dar labai toli ir per 13 rungtynių gali viskas apsiversti aukštyn kojomis. Granitas ne daug atsilieka nuo šeštos vietos todėl teoriškai įmanoma, kad jie dar gali iškovoti aukštą vietą, o pagrindiniais Šiaulių konkurentais dėl išliko gali tapti Kruoja. Komanda, kuris savo sudėtimi šiauliečius stipriai lenkia.

Iš 4 paskutinių rungtynių tris Šiauliai žaidė namie. Visas jas stebėjau gyvai stadione ir džiugu, kad pamačiau kovojančia komandą. Dabar, skirtingai nei prie Ražnausko, Šiauliai kovoja dėl taškų. Atsitraukia į gynybą ir stengiasi kuo ilgiau išlaikyti savo vartus sausus, deja tai pavyksta retai. Puolimas antraeilis dalykas, puolama tik tada kai išsivaloma gynyboje, puolama menkomis pajėgomis, bet  kažkaip buvo sukrapštyti 4 įvarčiai, o tai ne jau ne taip ir blogai. Prieš pertrauką, paskutinėse rungtynėse su Stumbru Šiaulių žaidėjai antrame kėlinyje vaikščiojo ir žiūrėjo kiek progų dar reikės leisti susikurti kauniečiams, kad jie persvertų rezultatą. Dabar kai prie šoninės linijos budi ir nuolat nurodymus dalina Deivis Kančelskis, tokio vaizdo aikštėje negaliu įsivaizduoti. Tai tiek pozityvo. 

Jei žiūrėt šį ratą, tai kol kas Šiaulių sąskaitoje 0 taškų, nes laimėtos rungtynės prieš Trakus buvo atkeltos iš antro rato. Dar liko sužaisti 5 rungtynės:

Išvykoje su Kruoja, namie su Sūduva, Trakais, Uteniu, o ratą pabaigs rungtynės Klaipėdoje prieš Granitą.

Idealus rezultatas būtų 3 pergalės prieš Kruoją, Utenį ir Granitą, bet tai yra idealus rezultatas, todėl sunkiai tikėtinas.

Pusėtinas rezultatas būtų 7 taškai ir pergalės prieš Kruoją ir Granitą.

Labai prastas rezultatas būtų pralaimėjimai Kruojai ir/ar Granitui.

Kol yra vilties reikia tikėtis. Nes ir žaidimas dabar jau nebėra toks beviltiškas koks buvo sezono pradžioje.

Pirmas žingsnelis į priekį

Kovo 22d. atidaryta taškų sąskaita

Apie rungtynes su "Atlantu"

Lieka tik tikėtis, kad tai buvo pačios prasčiausios sezono rungtynės. Pats galėjau matyti tik antrą kėlinį. Prieš pradedant žiūrėti galvojau, kad įrašą pirmo kėlinio pažiūrėsiu vėliau. Bet to nebedariau, nes pilnai užteko antro kėlinio per kurį "Atlantas" visiškai dominavo, o šiauliečiai ne tik grybavo aikštėje, bet ir atrodė visiškai sužlugdyti.

Kai komanda pralaimi vienas po kitų varžybų jai gresia kristi į psichologinę duobę, o rungtynės su Atlantu parodė, kad "Šiauliai" tą dieną jau buvo duobėje. Nesėkmingas pirmas kėlinys visiškai palaužė žaidėjus ir buvo gėda žiūrėti, kaip komanda visiškai nerodo noro kovoti ir leidžia varžovams iš savęs tyčiotis.

Psichologiškai toks pralaimėjimas paveikė  ne tik žaidėjus, bet ir vyriausiąjį trenerį, kuris sunkiai rinko žodžius kaip pakomentuoti rungtynes ir prišnekėjo neaiškių dalykų apie treniruotes, žaidėjus ir pačio pasitraukimą.

"Atlantas" tiesiog pasinaudojo mūsiškiu padrika gynyba, ypač tada kai yra užsižaidžiama varžovų aikštės pusėje, o tada atsikertama. "Atlanto" puolėjas yra kibus, staigus ir greitas žaidėjas, todėl pasyvūs ir nenorintis kovoti gynėjai jam yra tikras saldainis. Gerai, kad ir pas Panyukovą jautėsi atsipalaidavimas ir jam ne visada pavykdavo pergudrauti Valinčių, kitaip "Šiauliai" būtų galėję pagerinti ir pernykštį "Sūduvos" rezultatą prieš Žalgirį.

Apie rungtynes su "Kruoja"

Po tokių baisių rungtynių su "Atlantu", "Kruojai" turėjo būti šiek tiek neramu. Pirmiausia todėl, kad Šiauliams reikėtų labai pasistengti, kad sužaisti taip pat prastai kaip Klaipėdoje. Pakruojo komanda yra labiau gynybinio stiliaus todėl yra parankesnis varžovas "Šiauliams". Iš kitos pusės šiauliečiai labai prastai gynėsi nuo standartinių atakų, o pernai "Kruoja" pasižymėjo kaip komanda, kuri puikiai išnaudoja tokias situacijas.

Rungtynes "Kruoja" pradėjo labai gerai. Nors prieš kelis turus daugiausiai problemų Pakruojis turėjo su saugų linija, dabar ji atrodė labai solidžiai. Gynybiniais veiksmais rūpinosi Diarra, atakų kūrimu Eliošius, o Galkevičius padėdavo Beniušiui priekyje. Bet kelios pavojingos atakos vaisių nedavė ir žaidimas šiek tiek išsilygino.

Įvartis vis dėl to krito į mūsų vartus įpusėjus pirmajam kėliniui. Šiais metais dauguma įvarčių, kurie krenta į mūsų vartus būna  būtent tokie, kokį ir pavyko įmušti aikštės šeimininkams. Vėl buvo atsikirsta atakoje, o kamuolį perėmęs Eliošius iškart jį pasiuntė į priekį, kur gynėjams už nugarų kirto Birškys. Komanda atsikirto ir gavo įvartį, atsikerta ji šiemet dažnai ir įvarčių gauna daug. Įdomu kiek kartų dar matysime panašias situacijas šiame sezone.

Rungtynės nebuvo gražios, bet jos buvo kovingos. Kai rezultatas tapo 0-1 abi komandos turėjo nemažai progų pasižymėti, nors atakų gražių ir nebuvo. Pakruojiečiams pasižymėti nepavyko, o Šiauliai sugebėjo persverti rezultatą. Abu įvarčiai buvo labai tokie pat, kartojant komandos draugų smūgius ir nukreipiant kamuolį į jau tuščius vartus.

Įvarčius vėl pelnė krašto saugai. Kol kas komanda yra pasižymėjusi 6 kartus, o puolėjų sąskaitoje vis dar 0.

Nedaug trūko, kad Šiauliai iškovotų ne tašką, o visus tris. Pakišo koja gynyba, reikėjo kantriai apsiginti nuo paskutiniu atakų, kurių buvo labai daug. Prie to tikriausiai prisidėjo ir keitimai, nes pasirodė du jauni saugai, kurie nesugebėjo ilgiau pakontroliuoti kamuolio.

Reikia dar pažymėti, kad ta ataka kai Kruoja sugebėjo išlyginti rezultatą buvo, tikriausiai, gražiausia visose rungtynėse.

Po rungtynių į galva atėjo mintis. Jei tai būtų buvusios pirmos sezono rungtynės tai žaidimas nebūtų džiuginantis, bet būtų pateisinamas. Realybė tokia, kad tai buvo jau ketvirtasis turas ir Šiauliai tik dabar pradeda įeidinėti į formą ir į tokį žaidimą su kuriuo galima pagalvoti apie taškus.

Praždiai ir tiek užteks, nes viskas palaipsniui ir kai komanda taps vis tvirtesnė tada galės pradėti reikalauti ir grožio, bei kokybės.

Apie debiutus

Rungtynėse prieš "Atlantą" į komandą po traumos grįžo Rapalavičius. Nors debiutas ir buvo labai prastas, bet jis yra svarbus komandai, nes Gašpuičiui sezono pradžia taip pat buvo prasta, todėl justi konkurenciją šiems jauniems žaidėjams yra svarbu, konkuravimas tarpusavyje dėl vietos sudėtyje jiems turėtų padėti greičiau tobulėti.

Sekmadienį buvo dar trys debiutai. Tai Gedmino ir Vorobjovo grįžimai po traumų ir ruso Ivanov debiutas vyrų futbole.

Praėjusį sezoną, nepaisant savo jauno amžiaus, Gedminas ir Vorobjovas buvo vieni komandos lyderiai ir tikrai pagrindinės sudėties žaidėjai. Nors šie jauni žaidėjai išsiskiria tarp savo bendraamžių A lygoje, bet kol kas traumos jiems neleidžia pilnai atsiskleisti. Sekmadienį jie abu atrodė prastokai, nors Gedminas ir pelnė įvartį, bet už kamuolio kabinosi retai, taip pat nepamėtėm nei vieno reido su kamuoliu, kurie jam yra įprasti.

Maksim Ivanov visą žiemą dalyvavo komandos peržiūroje, bet oficialiai komandos nariu tapo visai neseniai. Draugiškose rungtynėse šis vidurio saugas nepasirodė kažkuo įsimintinas, todėl kol kas manau, kad tapti pagrindinės sudėties žaidėju jam gali padėti tik kitų žaidėjų diskvalifikacijos ar traumos. Bet tai jaunas žaidėjas ir viskas jam dar prieš akis. Gal būt aš klystu ir jis bus toks pat jaunas ir geras rusas koks buvo Mushnikovas pirmajame savo sezone Šiauliuose.

Apie artėjančia pertrauka

Pirmą kartą istorijoje "Šiauliai" sužais draugiškas rungtynes su Lenkijos aukščiausios lygos komanda. Tokia žinia buvo netikėta, nes prieš sezoną "Šiauliai" rinkosi tradicinius priešininkus iš Lietuvos ar Latvijos. Rungtynės bus penktadienį, o žinant koks susidomėjimas futbolu yra Lenkijoje, gal būt galima tikėtis ir tiesioginės vaizdo transliacijos.

Nors pertrauka bus beveik dvi savaites, bet apie atostogas kalbos ir būti negali. Taisytinų dalykų yra labai daug ir reikia tikėtis, kad pertrauka bus išnaudota tikslingai ir komanda grįžusi į čempionatą bus labiau konkurencinga. Reikia pradėti kilti iš dugno, o ir likę 4 varžovai pirmajame rate nebus labai baisūs.

Komandos treneris vis dar kalba apie galimus naujokus. Galima suprasti, kad vis dar sudėtis yra formuojama. Nors praktiškai, bet kurios pozicijos žaidėjas komandai nepamaišytų, vis dėl to labiausiai norėtųsi mušančio įvarčius puolėjo.