Kol yra viltis, reikia tikėti

Nuo paskutinio mano įrašo praėjo daug laiko. Pastarasis įrašas buvo viltingas, kad vasaros pertrauka gali būti visai nebloga, jei būtų pavykę pirmąją sezono dalį užbaigti pergalėmis. Deja, to padaryti nepavyko ir kelias tolimesnes savaites gyvenome visiškoje tyloje ir nežinioje.

Buvo aišku, kad jei komanda dar nori permainų turnyrinėje lentelėje, reikalingos permainos ir pačioje komandoje. Tačiau finansinė situacija jokių drastiškų veiksmų daryti neleidžia. Pasistiprinti komandos stipriais žaidėjais galimybių nėra, o bandyti neaiškaus plauko legionierius dar didesnė loterija, todėl geriau tegul jau mūsų vietinis jaunimas bando padėti komandai kartu kaupdamas patirtį ateičiai.

Permainos

Pirmasis, neskaitant beveik visų legionierių, kurie išvyko dar net normaliai neįsibėgėjus sezonui, komandą paliko Tadas Eliošius. Žaidėjas, kuris ir toliau nerandą savęs ir jo žaidimo kreivė toliau leidžiasi žemyn. Jei taip ir toliau Tadas gali visiškai išnykti Lietuvos futbolo žemėlapio arba apsistoti žemesnėse lygose.

Per pusmetį Šiauliuose Eliošius sužaidė 14 rungtynių, daugumoje žaisdavo po 90min. Per tą laiką jo sąskaita nebuvo papildyta nei įvarčiais, nei rezultatyviais perdavimais. Vienintelis pozityvus dalykas išlikęs apie Tado pasirodymą vilkint geltonai-juodus marškinėlius buvo uždirbtas 11metrų baudinys pirmajame ture. Jį realizavo Radavičius.

Komandoje nelikus ukrainiečio Fomenko nelabai buvo kam rungtyniauti puolime. Bandymai ten statyti Dovydą Medžiaušį kol kas yra labai nesėkmingi. Šiam puolėjui sunku kovoti su už save vyresniais ir geriau fiziškai pasirengusiai žaidėjais. Nors tai jis be paliavos bando daryti. Bando žaisti taraninio puolėjo stiliumi, kovoti dėl aukštų kamuolių ir juos numetinėti komandos draugams, nors į taraną pats visiškai nepanašus.

Pasipildyti šioje situacijoje reikėjo ir čia padėjo Sūduva, kuri atleido jauną ir tikriausiai perspektyvų puolėją - Edvardą Tamulevičių. Edvardas pernai labai neblogai sužaidė Ekrane, kur įmušė apie 10 įvarčių. Lyginant pernai metų Šiaulių rezultatyviausią žaidėją Tokič ir Ekrane žaidusį Tamulevičių buvo galima rasti panašumų. Abu tvirti, aukšti žaidėjai. Mušė įvarčius vienu lietimu po perdavimų iš kraštų, abu mušė įvarčius nepaisant to, kad rungtyniavo silpnose komandose, kuriose mušti įvarčius nėra lengva.

Nors kol kas naujajam komandos puolėjui sunku parodyti savo gerąsias puses, bet tikiuosi dar pamatysiu jį triumfuoti po įmušto įvarčio galvą sulaukus gerus perdavimo iš krašto. Pernai tai buvo tapę firminiu Edvardo įvarčiu.

Komandoje taip pat nebematyti ir latvio Kožans. Jis tikriausiai ilsisi namuose. Spėčiau, kad dauguma vyresnių žaidėjų susitaikė su esama padėtimi ir nusprendė, kad geriau rungtyniauti toliau komandoje už mažesnį atlygį, nei pusę sezono sėdėti namie arba už dienpinigius rungtyniauti I lygoje. Panašu, kad Kožans dar neapsisprendė ką daryti, o spendimą priimti gal būt trukto ir trauma. Latvis turi problemų su krišknimi,o tai sunkiai gyjanti trauma.

Prieš kelias rungtynes Kančelskis sakė, kad tikisi, kad Kožans dar prisijungs prie komandos. Manau, kad būtų reikalingas, bet jei jo nebus tai ne pasaulio pabaiga. Komanda šiemet labiau pratusi žaisti be latvio, nei su juo.

Trenerių pasikeitimas

Ražanauskas ilgai tempė trenerio kėdėje. Kai komanda per 18 rungtynių laimiu vieną kartą, o bent trečdalyje rungtynių yra beviltiškai triuškinama, tai išdirbti komandoje 5 mėnesiu yra daug. Ilgiau tempė tik pernai Bangai vadovavęs ukrainietis.

Norisi tikėti, kad Ražanauskas yra neimpulsyvus žmogus, sprendimą likti priimdavęs ne karštą galva, o galvodamas, kad kitą savaitę komanda gali sužaisti geriau jei tik tinkamai ir kryptingai dirbs. Kad jautė atsakomybę už tuos žaidėjus, kuriuos pats pasikvietė į komandą. Kad jei jau pirmajame klube nieko pasiekti nepavyks, tai gali tekti ir su svajone dirbti treneriu atsisveikinti visam laikui arba kito šanso laukti labai ilgai.

Treneriui pirmoji stotelė yra labai svarbi. Daug buvusių žaidėjų suklupdavę ties pirmu laipteliu taip ir baigė savo karjeras, arba jas ilgam sustabdė: Tomas Kančelskis, Raimondas Žutautas, Robertas Poškus, Saulius Mikalajūnas pirmos pavardės, kurios atėjo į galvą. Tikriausiai šio suklupimo priežastis ta, kad buvę žaidėjai per geros nuomonės apie save, per geros nuomones apie juos ir klubų valdytojai, kurie pasiūlė jokios trenerio patirties neturintiems žmonės iškart imti vadovauti komandai.

Tai gi Ražanauskas susimovė, susimovė kaip reikiant ir krenta iš "žaidimo" laikinai arba visam laikui. Blogai dar ir tai, kad tas jo susimovimas kaip reikiant komplikavo Šiaulių komandos situacija ir išlikti lygoje dabar bus didelis iššūkis.

Jei būtume paklausę kas buvo blogiausias Šiaulių treneris iki Ražanausko, manau nemažai būtų atsakę - Deivis Kančelskis. Todėl sprendimas jį paskirti naujuoju treneriu nustebino.Vėliau nestebino, juk labai sunku suskaičiuoti kiek kartų Deivis jau yra dirbę vyriausiuoju treneriu arba lakinai ėjo šias pareigas. Todėl kai reikėjo ieškoti naujo trenerio, o banko sąskaitose švilpavo vėjai buvo prisimintas šis šiaulietis.

Kančelskis kelis kartus vadovavo kai komandą sudarė jaunimas. Taip pat kartą nesugadino sezono kai viduryje pakeitė Širmelį. Paskutinis jo sezonas buvo su komanda, kai jai buvo iškelti uždaviniai kovoti dėl apdovanojimų, bet tada pirmą ratą komanda baigė prieš paskutinėje vietoje ir Deivis atsistatydino.

Na bet dabar komanda tikrai į apdovanojimus nepretenduoja, sudėtis paprastesnė, komandoje daug jaunimo ir net Kančelskis dar nėra su Šiauliais iškritęs iš A lygos. Tad jei jau komandos vadovai suteikė galimybę jam pabandyti dar kartą, tai tegul bando, nes dabar komandai reikia ne kokių taktinių gudrybių, o tiesiog noro kovoti ir iškvoti kuo daugiau taškų.

Rezultatai

Po pertraukos per 4 rungtynes Šiauliai iškovojo 3 taškus. Pagrindinis priešininkas Granitas - 4. Liko dar 14 rungtynių, o komandas skiria 7 taškai. Tarpusavyje komandos dar sužais du kartus. Įdomu labai yra tai, kad paskutinės sezono rungtynės turėtų vykti Šiauliuose būtent prieš Granitą. Jei Šiauliai pagerintų žaidimą ir prisivytų klaipėdiečius, paskutinės rungtynėse gali viskas spręstis. Žinoma, iki to dar labai toli ir per 13 rungtynių gali viskas apsiversti aukštyn kojomis. Granitas ne daug atsilieka nuo šeštos vietos todėl teoriškai įmanoma, kad jie dar gali iškovoti aukštą vietą, o pagrindiniais Šiaulių konkurentais dėl išliko gali tapti Kruoja. Komanda, kuris savo sudėtimi šiauliečius stipriai lenkia.

Iš 4 paskutinių rungtynių tris Šiauliai žaidė namie. Visas jas stebėjau gyvai stadione ir džiugu, kad pamačiau kovojančia komandą. Dabar, skirtingai nei prie Ražnausko, Šiauliai kovoja dėl taškų. Atsitraukia į gynybą ir stengiasi kuo ilgiau išlaikyti savo vartus sausus, deja tai pavyksta retai. Puolimas antraeilis dalykas, puolama tik tada kai išsivaloma gynyboje, puolama menkomis pajėgomis, bet  kažkaip buvo sukrapštyti 4 įvarčiai, o tai ne jau ne taip ir blogai. Prieš pertrauką, paskutinėse rungtynėse su Stumbru Šiaulių žaidėjai antrame kėlinyje vaikščiojo ir žiūrėjo kiek progų dar reikės leisti susikurti kauniečiams, kad jie persvertų rezultatą. Dabar kai prie šoninės linijos budi ir nuolat nurodymus dalina Deivis Kančelskis, tokio vaizdo aikštėje negaliu įsivaizduoti. Tai tiek pozityvo. 

Jei žiūrėt šį ratą, tai kol kas Šiaulių sąskaitoje 0 taškų, nes laimėtos rungtynės prieš Trakus buvo atkeltos iš antro rato. Dar liko sužaisti 5 rungtynės:

Išvykoje su Kruoja, namie su Sūduva, Trakais, Uteniu, o ratą pabaigs rungtynės Klaipėdoje prieš Granitą.

Idealus rezultatas būtų 3 pergalės prieš Kruoją, Utenį ir Granitą, bet tai yra idealus rezultatas, todėl sunkiai tikėtinas.

Pusėtinas rezultatas būtų 7 taškai ir pergalės prieš Kruoją ir Granitą.

Labai prastas rezultatas būtų pralaimėjimai Kruojai ir/ar Granitui.

Kol yra vilties reikia tikėtis. Nes ir žaidimas dabar jau nebėra toks beviltiškas koks buvo sezono pradžioje.

Kantrybės taurė pildosi

Po ilgesnės pertraukos turėjau progą pamatyti visas rungtynes nuo pradžios iki galo. Iki tol, kuris laikas, tekdavo tenkintis tik fragmentais - vienu kėlinio ar valanda rungtynių. Nors Šiaulių rezultatai ir žaidimas toliau lieka blogiausi visoje lygoje, bet kai rungtyniaujama su naujoku, kurio sudėtis nėra labai gera, prieš rungtynes tikimasi pergalės.

Šiauliai - Spyris 2015-05-01

Lyginant su pirmo rato rungtynėmis prieš Spyrį, Šiaulių komandoje pasirodė net 4 nauji veidai startinėje sudėtyje. Po traumos sugrįžo Kožans, Rapalavičius atrodo išsikovojo vietą dešiniajame gynybos krašte, o puolime nuspręsta pasitikėti naujuoju pirkiniu - Fomenko. Antrajame ture komandoje dar nebuvo ir Kyrylo Nesterenko.
Tarp varžybų praėjo daugiau kaip mėnuo, komanda pasipildė naujais žaidėjais. Atrodytų, kad pats laikas siekti rezultato. Bet net ir šiai dienai yra tiek daug neaiškumų, kad nori, nenori pradedi svarstyti apie trenerio vaidmenį komandoje.

Didžiausia painiava vyksta saugų grandyje. Sezono pradžioje po puolėjais rungtyniavusį ir labai nežibėjusį Eliošių pakeitė Jasaitis. Nemanau, kad tai geras sprendimas, nes praėjusį sezoną šioje pozicijoje Edvinas niekaip savęs nesugebėjo atrasti. Tai žaidėjas kurio stiprybė tikrai nėra perdavimai ir žaidimo kūryba. Po puolėjais Edvinas galėtų rungtyniauti nebent tada jei jam reikėtų rūpintis ne kaip perduoti kamuolį komandos draugams, o pačiam prieš save turint erdvės, kad galėtų sužaisti individualiai.

Nemažiau kebli situacija ir su kitais vidurio saugais. Dar prieš sezoną būtent šią poziciją ir išskyriau, kurią numačiau kaip probleminę. Rungtynėse su Spyriu vidurio saugu debiutavo Nesterenko. Nežinau ar jam anksčiau yra tekę rungtyniauti šioje pozicijoje, bet įspūdžio nepaliko. Apskritai šiandiena buvo pralaimėtas vidurys, komandai kuri nepasižymi ypatingais vidurio saugais ar komandiniais veiksmais poziciniame puolime. Spyris yra viena silpnesnių komandų ir jie puikiai supranta, kad jų galimybė laimėti yra paremta masyvia gynyba ir tiksliomis kontratakomis. Nepaisant to buvo ne vienas momentas kai šiauliečiai buvo visiškai užspausti ir nesugebėjo palaikyti kamuolio. Dėl tokio žaidimo atsakomybė krenta ir vidurio saugams.

Nors gal labiau treneriui, nes žinant, kad 2 iš 3 saugų nėra tikri vidurio saugai. Vienintelis tikras vidurio saugas Tamazis toliau neįtikina ir buvo pakeistas antro kėlinio pradžioje.


Apie rungtynes

Rungtynių pradžia nerodė nieko blogo ir po kelių aštresnių momentų buvo paskirtas 11 metrų baudinys į Spyrio vartus. Jį užtikrintai realizavo Radavičius. Viskas buvo gerai, nes iki įvarčio šiauliečiai turėjo pora pusprogių, o kauniečiai ne.
Nespėjus net apsiprasti su tuo, kad Šiauliai priekyje, buvo paskirtas baudinys į kitus vartus. Žiūrint pakartojimą atrodo, kad kontaktas buvo labai minimalus ir Spyrio italas sužaidė kaip tikras italas. Aišku pakartojimas nėra labai geras, bet tas griuvimas vis tiek atrodo juokingai. Velička, žinoma, baudinį realizavo užtikrintai.

Tada pagalvojau: Laiko dar daug, apie 75 minutes iki rungtynių pabaigos. Gal ir gerai, kad Spyris išlygino, dabar galės komanda parodyti savo tikrą pasirengimą, nes turės mušti normalų įvartį, o ne užsidaryti savo aikštės pusėje ir gaudyti ant kontratakų. Juk ir prieš Stumbrą nebuvo sugebėta įmušti įvarčio "iš žaidimo".

Bet taip nebuvo. Rekyshas jau sekančioje atakoje sudrebino skersinį ir visą pirmą kėlinį atrodo Spyris grėsmingiau. Atrodė, kad Velička ir Rekishas yra kus kas pajėgesni žaidėjai, kad jie yra super futbolininkai, kurių negalima sulaikyti. Žinoma, kad taip nėra, tiesiog varžovai turi žaidimo planą ir jo stengiasi laikytis, o Šiauliai praėjus daugiau kaip dviem mėnesiams nuo sezono pradžios dar nežino kokiu stiliu jie rungtyniauja.

Antro kėlinio pradžia - tragedija. Visa laimė, kad nekrito įvartis kėlinio pradžioje, nes futbolo.tv vėl būtų galėję daryti ilgą santrauką iš gynėjų ir saugų klaidų. Tik ne Kruojos, o Šiaulių. Matant taip žaidžiančią komandą kyla įvairiausių minčių ir gerai, kad jų nereikia plėtoti.

Rungtynių pabaigoje, kai aikštėje pasirodė Jankauskas ir Lesčius žaidimas kiek suaktyvėjo priekyje ir Šiauliai pabandė įsitvirtinti varžovų aikštės pusėje. Šių metų komandai tai yra labai sunkus uždavinys, nes paprasčiausiai nėra tam tinkamų žaidėjų. Dabartinių žaidėjų privalumas yra greitis, nes Shevchukas, Semenyukas ir Jasaitis yra krašto saugai. Nesterenko yra gynėjas ar krašto gynėjas. Jie nemoka valdyti kamuolio, vienu lietimu jo siųsti į priekį ir taip kurti žaidimą. Kai nėra tinkamų atlikėjų tai ir žaidimo stilius turi būti kitoks. Atrodo, jei jau taip trūksta tų vidurio saugų tai gal Radavičių ten vertėtų pastatyti. Šis patyręs žaidėjas nusileidžia greičiu ir jam jau sunku rungtyniauti krašte, gal vidurio saugu žaisdamas įneštu ramybės.

Rungtynes pabaigė Spyrio įvartis, kuris galėjo kristi kur kas anksčiau, bet nekrito. Tikriausiai todėl Ražanauskas pasikarščiavo ir po rungtynių sukritikavo žaidėjus, nes dėl įvarčio galima apkaltinti du jaunus žaidėjus.
Pirmiausia Jankauskas prarado kamuolį ankstyvoje atakos stadijoje, o vėliau Rapalavičius nesugebėjo sulaikyti Sendžiko, kuris visiškai netrukdomas jį apibėgo, įsiveržė į baudos aikštelę ir atliko puikų perdavimą Palmai.


Apie žaidėjus

Jankauskas man patiko, Apskritai man patinka visi jauni žaidėjai, kurie išėję į aikštę nepasimeta ir yra matomi. Žiūrint į Jankauską aikštėje kyla klausimas, koks yra Lietuvos futbolo lygis jei paauglys debiutuojantis A lygoje neatrodo ženkliai prasčiau už žaidėją, kuris A lygoje žaidžia 5-7 metus.

Be abejojo Jankauskas padarė klaidų ir geromis šių rungtynių tikrai jam negalima vadinti, bet tik išėjęs į aikštę jis iškart suaktyvino žaidimą. Prieš kelis turus po rungtynių duotame interviu jaunasis saugas pasakojo, kad jį leidžia į aikštę su tikslu, kad jis rungtyniautų "į priekį". Tai jis ir darė šiandiena, atlikinėjo perdavimus į priekį, į žaidimą labiau įjungė Fomenko ir pats turėjo labai realią progą pasižymėti. Deja, bet pirmo įvarčio teks dar palaukti.

Fomenko debiutavo rungtynėse prieš Stumbrą. Tada mačiau tik antrą kėlinį ir jis man paliko teigiamą įspūdį. O šiandiena šiek tiek nuvylė, nors reikia pripažinti, kad aikštėje žino ką daryti ir stabdymas kamuolio ir jo atsitvėrimas, elementai kurie labai svarbūs puolėjui, yra neblogi. Pirmas įspūdis, kad tai geresnis puolėjas už mūsų brazilą.

Apie trenerį

Nuo pat pradžios nebuvau Ražanausko pusėje kai jį paskyrė treneriu. Komanda buvo surinkta nauja, vėlai ir visiškai nauja. O čia dar ir jaunas, visiškai nepatyręs ir nieko neįrodęs treneris. Atrodė, kad bus sunku, bet kad taip sunku tai tikrai nesitikėjau.
Ražanauskas aplenkė blogiausią pastarųjų metų trenerį - Deivį Kančelskį ir šiai akimirkai jis yra blogiausias. Tai nėra simpatijos ar antipatijos, tiesiog rezultatai tai rodo.
Negerai kai po rungtynių treneris pradeda kaltinti žaidėjus, kad jie neatitinka A lygos lygio. Jam reikėtų pasižiūrėti prieš ką jie šiandiena rungtyniavo. Rungtyniavo prieš Kauno sporto mokyklos komandą, kuri pernai liko 4 vietoje I lygoje, pastiprinta keliais veteranais ir niekam nereikalingais žaidėjais. Jei nugalėti tokią komandą treneriui reikalingi išskirtiniai talentai tai kam tada jis reikalingas? Jo tikslas turėtų būti sukurti tokią komandą, kuri išryškina savo stipriąsias puses ir paslepia silpnąsias. Visi už vieną - vienas už visus. Ne taip kaip dabar po rungtynių kaltinti žaidėją, kurį pats išleido į aikštę.

Manau, kad jau laikas su Ražanausku atsisveikinti. Per paskutines keturias rungtynes Šiauliai žaidė su Uteniu ir Stumbru namie bei su Granitu ir Spyriu išvykoje. Tai komandos kurias privalu įveikti, nes jei prieš jas nelaimi tai nėra ir prasmės rungtyniauti A lygoje, galima iškart kelti baltą vėliavą ir sezono nebaigti, juk vis tiek komandos pagrindą sudaro legionieriai ir atvežtiniai lietuviai, kam juokinti Lietuvą? Per tas 4 rungtynes iškovoti du taškai. Tokio rezultato neužtenka ir kažkas turi prisiimti atsakomybę, o ne pasakoti apie traumas, vėlyvą pasiruošimą sezonui ir žaidėjų nenusiteikimą.

Paveluotos "naujienos"

Pagaliau paaiškėjo, kad fcsiauliai.lt administratorius nėra pamiršęs prisijungimo slaptažodžio. Tai tapo aišku vakar, kai po mėnesio pertraukos atsirado nauja "naujiena". Kabutėse parašiau "naujiena", nes tai kas buvo pranešta, jau buvo žinoma prieš gerą savaitę. O žmogus užsiimantis naujienų talpinimu nepasivargino nei trumpo interviu su naujokais padaryti, nei paprašyti jų papozuoti su Šiaulių šaliku ar bent rimčiau pačią naujieną aprašyti. Viskas kas buvo padaryta tai tik perkopijuoti keli sakiniai, kurie jau buvo pasirodę "Vakarų ekspreso" tinklapyje. Nors naujienų ir sulaukta, bet jos neįnešė aiškumo, o tik pasėjo dar daugiau klaustukų.

Direktorius - Antanas Sakavickas

Naujas klubo direktorius, iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip labiau susijęs su Latvija ir Lenkija, nei su savo tėvyne. Antanas ilgą laiką dirbo Rygos "Skonto" komandoje, vėliau bandė sukurti Lenkijos komandą KHL lygoje. Apie jį pirmą kartą sužinojau prieš kelis metus perskaitęs interviu Sūduvos bloge: http://suduva.wordpress.com/2012/02/15/skonto-parduodame-visus/
Įdomus ir paprastas interviu apie dalykus, kurie turėtų būti ir yra visų direktorių siekiamybė. Komanda turi kaip tik įmanoma labiau išsilaikyti iš savo vidinių resursų. Visas gražu, bet reikia pripažinti, kad šie Sakavicko laimėjimai ir šis klubo modelis veikia tik tada, kai klube yra turtingas dėdė, su pinigų maišu. Juk jei prieš kelis metus būtų kas kalbinęs FBK Kauno vadovą Ugianskį, jis lygiai taip pat vaizdžiai būtų pasakojęs apie savo ir klubo viziją, apie komandos laimėjimus ir ateities tikslus. Tiesa tokia, kad prisukus, o vėliau visai užsidarius pinigų kraneliui vienas dingo iš Lietuvos futbolo, o kitas iš Latvijos. Pasibaigus futbolo projektui apie Antaną ir jo naują ledo ritulio komandos projektą parašė Lietuvos Rytas: http://www.lrytas.lt/sportas/startai/gaivinti-lenkijos-ledo-rituli-patiketa-lietuviui.htm
Tikriausiai, kad atgaivinti ledo ritulio Lenkijoje nepavyko, nes šią žiemą Nevėžio krepšinio komandą paskelbė apie komandos direktorių rokiruotę, naujuoju direktoriumi tapo - Antanas Sakavickas. Įdomu kaip susiję Šiauliai ir Nevėžis? Ar naujasis direktorius atstovaus vieną finansuotoją kuris sieks remti dvi sporto komandas iš kart, ar Sakavickui vieno darbo Nevėžio komandoje neužtenka šeimą išmaitinti ir nusprendė, kad dar "puse etato" galėtų pasidarbuoti kitur? O gal užtekto poros mėnesių, kad su krepšiniu baigtų reikalus?
Pirmasis įspūdis, kad Antanas Sakavickas yra patyręs ir savo darbą išmanantis vadovas. Kitas klausimas kiek daug jis bus atsidavęs šiam darbui Šiauliuose. Nėra paslaptis, kad paskutiniais sezonais mūsų klubo finansinė padėtis nėra gera. Todėl įdomu kas paskatino šį vadybininką darbo imtis būtent Šiauliuose? Ar jis atstovaus kažkokio naujo rėmėjo interesus? ar yra priviliotas tam, kad pagerintų finansinę padėtį bandydamas užmegzti naujus kontaktus? Klausimų daug į kuriuos šiai dienai nėra atsakymų.

Vyriausiasis treneris - Tomas Ražanauskas

Tomas Ražanauskas - vienas geriausių paskutinio praėjusio dešimtmečio Lietuvos žaidėjas. Kai du jo įvarčiai atnešė legendinį tašką prieš Vokiečius ir pergalę prieš Škotiją, Ražanausko karjerą ir jo žaidimą pradėjau stebėti kur kas atidžiau. Gaila, bet klubinės karjeros zenitą tada Ražanauskas jau buvo pasiekęs ir daugiau tokių blyksnių nebebuvo. Paskutinius karjeros metus saugas praleido Lietuvoje, bet kaip žaidėjas mūsų miesto komandą aplenkė. Daugiausiai rungtyniavęs Vilniaus komandose, ten kur ir pradėjo karjerą. Kaip žaidėjas Tomas tašką padėjo bankrutavusioje REO komadoje 2012 metais.

Beveik iš kart V. Liubšys pasikvietė Ražanauską dirbti savo asistentu Rygos "Dauguvos" komandoje. Šis faktas - dviprasmiškas, nors iš vienos pusės V. Liubšys yra vienas labiausiai patyrusių trenerių Lietuvoje, kartu jis jau ilgą laiką nerodo jokio rezultato ir atrodo išsisėmęs. Klausimas ar daug naudingos informacijos per tuos metus Tomas sugebėjo susirinkti. Praleidus sezoną mūsų naujojo trenerio kelias nuvedė į lygos naujokų Klaipėdos "Granito" stovyklą. Ten jis ir toliau užėmė asistento pareigas, tiesa, šį kartą patarinėjo kur kas mažiau patirties turinčiam Robertui Poškui. Robertas pats kartais išbėgdavo į aikštelę, todėl bent ant suolelio, Tomas galėdavo pasijusti ir vyriausiojo trenerio kėdėje.

Ar Tomas yra pats tinkamiausias treneris Šiaulių komandai? Nemanau.
Ar Tomas yra vienas iš pigiausių variantų? Gali būti.

Tokia šiandieninė mano nuomonė apie trenerio pasirinkimą.

Sutapimai

Apie trenerio patirtį daug pasakoti neišeina, nes kol kas ji yra labai minimali. Tačiau apie sutapimus kurie netiesiogiai Tomą Ražanauską persekiojo tuos du metus galima parašyti.
Šioje sutapimų kupinoje istorijoje dalyvauja trys klubai. Pirmasis - Panevėžio Ekranas. Nuo jo viskas ir prasideda. Senai, prieš kokius 5-7 metus, tada kai dar Virginijus Liubšys dirbo "Ekrano" komandoje, o vienas jos vadovų buvo Tomas Sitnikovas, įvyko UEFA rungtynės. Akistata buvo nesėkminga, nes nors pirmose rungtynėse Panevėžio komanda ir sužaidė lygiomis, po savaitės "Ekranas" buvo sutryptas Norvegijos "Valerenga" ekipos. Po rungtynių tarp Liūbšio ir Sitnikovo įvyko konfliktas, po kurio Liubšiui buvo praskelta galva. Nors viešai ir nebuvo išdiskutuotos konflikto priežastys, bet gana aktyviai buvo kalbama kažkas apie sutartas rungtynes. Po to įvykio Sitnikovas paliko "Ekraną", neužilgo tai padarė ir Liubšys.
Istorija gal taip ir baigtųsi ir joje niekur nefigūruotų mūsų naujasis treneris jei ne įtartinas susitaikymas. Praėjus keleriems metams, 2013 Liubšys ir Sitnikovas susitaikė ir pradėjo dirbti Rygos "Daugavos" komandoje. Vienas pirmų naujokų ir buvo Tomas Ražanauskas, sutikęs darbuotis vyriausio trenerio asistentu. Prie komandos taip pat prisijungė ir būrys žaidėjų kadaise žaidusių Panevėžyje:  L. Klimavičius, M. Savėnas, E. Vėliulis, E. Zubas, D. Galkevičius, P. Lukšys. Taip pat pora lietuvių kurie anksčiau "Ekrano" pusėje nėra buvę - V. Borovskij ir T. Tamošauskas. Komanda gavosi nebloga ir rezultatas buvo pasiektas pusėtinas. Tačiau svarbiausia, kad pasibaigus čempionatui komandos užimta ketvirta vieta leido "Daugavai" kovoti Europiniame fronte.
Tuo pat metu, kai naujieji "Daugavos" vadovai galėjo džiaugtis ketvirtąja vieta, už sienos Lietuvoje Klaipėdos "Granitas" laimėjo pirmą lygą ir taip pat pateko į taurės pusfinalis. Tai gi pavasarį atsirado reali galimybė iškovoti paskutinį kelialapį į Europą, skirtą Lietuvai. Nežinia sutapimas ar ne, bet praėjus keliems mėnesiams į Klaipėdą iš Rygos persikėlė: Vėliulis, Galkevičius ir Tamošauskas. Trenerių štabą papildė mūsiškis Tomas Ražanauskas. Nepaisant papildymo iš Rygos, "Granitas" neiškovojo kelialapio į UEFA lygos atranką, bet draugystė buvo stiprinama žaidžiant draugiškas rungtynes tarp abiejų komandų. Abi jos baigėsi, A. Sakavicko mėgstamos sporto šakos - ledo ritulio rezultatais. Pirmosios baigėsi Rygos komandos pergale 4-0, o antros lygiosiomis 4-4.
Na draugiškai sugyveno abi komandos ir kas čia tokio? Būtų visiškai nieko jei ne įvykiai, įvykę 2014 metų vasarą, abejose komandose. "Daugavos" komanda ruošdamasi kovoms Europoje pakeitė trenerį į Skrupskį, o komandą papildė dar daugiau žaidėjų kurie praeityje vilkėjo "Ekrano" aprangą. Neaišku ar šiais pakeitimai tokio rezultato ir buvo siekiama, bet Rygos komanda Škotijos "Aberdeen" klubui pralaimėjo bendru rezultatų 0-8. Rungtynės sukėlė rimtų įtarimų ne tik paprastiems sirgaliams, bet ir atsakingoms institucijoms, o UEFA pradėjo tyrimą dėl manipuliavimo rungtynių rezultatu. Panašūs tyrimai buvo pradėti "Granito" komandoje dėl A lygos rungtynių. Beje per vasaros pertrauką "Granitą" sustiprino būvę "Ekrano" žaidėjai - E. Baranauskas ir R. Pilotas. Net ir pati komanda išplatino pranešimą su vieno iš legionierių prisipažinimu, kad jis sąmoningai stengėsi pakenkti komandos rezultatams. O panevėžietis E. Vėliulius, kuris 2013 metais žaidė "Dauguvos" komandoje, LFF sprendimu buvo suspenduotas dvejoms rungtynės. Paskutinės naujienos tokios, kad schema Ekranas > Granitas > Daugava veikia toliau, nes šiuo metus su Rygos komanda treniruojasi buvę Granito ir Ekrano žaidėjai: E. Baranauskas, R. Pilotas.

Štai toks voratinklis į kurį yra įsipainiojęs ir Tomas Ražanauskas, tikėkimės, kad šiais metais jam iš jo pavyks išsinarplioti ir pradėti rimtą FUTBOLO trenerio karjerą.

Kitos naujienos

Per šią savaitę taip pat tapo aišku, kad Šiauliuose kitais metais neišvysime dviejų geriausių praėjusio sezono legionierių. A lygos snaiperis 2014 išvyko į Aziją, kur vilkės Hong Kongo komandos marškinėlius, o vienas geriausių lygos asistuotojų - Stjepan Babič savo karjerą tęs Slovėnijoje. Sėkmės jiems!
Ateinantį savaitgalį Šiauliai sužais pirmas draugiškas rungtynes. Džiugu, kad jos vyks Šiauliuose ir bus galima savo akimis išvysti kas tą dieną rungtyniaus su geltonai-juoda apranga. Tikėkimės išvysti naujokų, nes pagal klubo pranešimą tai kol kas su komanda sportuoja 13 jaunų žaidėjų.

Pirmosios naujienos

Pernai pasibaigus sezonui galvojau apie tris galimus scenarijus ateinančiam sezonui. Iškart atmesdamas blogiausią - komandos išnykimą arba pasitraukimą į žemesnį lygi. Ne tam buvo formuota komanda kuri kovojo ir atiminėjo taškus iš daugelio komandų, kad jau po kelių mėnesių savo noru dingtų iš A lygos žemėlapio. Žinau, kad pernai šis scenarijus buvo svarstomas, bet puiku, kad to neįvyko. Tikiuosi neįvyks ir šiais metais.

Pirmasis scenarijus nėra realus, ar bent jau yra mažai tikėtinas. Pernai buvo pirmas sezonas be ankstesniųjų klubo savininkų, buvo pradėtas investuotojų ieškojimas. Pamenu kaip džiugiai šią žinia sutiko kai kurie Facebook komentatoriai. Dar po kiek laiko tie patys komentatoriai piktindamiesi, kad nesugebama surasti naujų šeimininkų kaip teigiamą pavyzdį pateikinėjo Bangos ir Tauro rezultatus šiuo klausimu. Nors stambaus investuotojo ir neatsirado komanda sugebėjo išgyventi sezoną ir iš pirmo žvilgsnio išgyveno lengviau nei kai kurie klubai su naujais šeimininkais. Asmeniškai aš tokį kelią išeiti iš esamos padėties nelaikau realiu. Jei ateitų rimtas investuotojas kuris norėtų ilgą laiką investuoti į futbolo klubą būtų galima rasti Lietuvoje ne vieną tokį patį ar geresnį variantą. Kur yra didesnis miestas, komanda su ilgesnę istorija ar geresnę infrastruktūrą. Todėl jei ir atsiras naujas turtingas šeimininkas jis turėtų būti vedamas patriotiškų jausmų arba asmeninių draugysčių nei, kad noro investuoti skaninamas verslo logikos.

Kitas scenarijus buvo toks kurio pats labiausiai norėjau. Mano noras buvo, kad komandos branduolys išliktu, nes sezono antrojoje pusėje komandos sudėtis mane tenkino. Kadangi nemažą komandos dalį sudarė jauni žaidėjai tai buvo galima tikėtis, kad jie būdami metais vyresni, būtų dar naudingesni komandai. Tai gi jei būtų pavykę išlaikyti komandos sudėtį tai, jei ne rezultatai (nes jie priklauso nuo varžovų), tai bent jau žaidimas galėtų būti geresnis. Deja, bet šis variantas šiai dienai jau nebe išsipildys. Nors Šiaulių klubo žinių nėra, bet besidomint kaip sekasi būsimiems varžovams sužinoma kokia situacija ir pas mus.

1. Justas Raziūnas. Atlanto klubo treneris vos pasibaigus sezonui paskelbė, kad vienas iš klubo naujokų bus mūsų krašto gynėjas/saugas.

2. Jevgenij Moroz. Naujo saugo stotelė legendinis Armėjos "Ararat" klubas.

3. Audrius Paškevičius. Ilgametis Šiaulių klubo atstovas gavo paaukštinimą ir persikėlė į čempionų komandą.

4. Gediminas Jarmalavičius. Kitą sezoną vadovaus "Granito" komandai. Tai pačiai kurią pernai vadovaudamas Šiauliams aplenkė vienu laipteliu. Interviu buvęs treneris dar pasakė: "Šiauliai" man negalėjo nieko pasiūlyti, tuo metu klube buvo neapibrėžta situacija."

buvusio trenerio nuotrauka iš skrastas.lt

Trečias scenarijus kuris šiai diena atrodo realiausias tai, kad komanda vėl bus buriama iš naujo. Kad joje vėl žais tie žaidėjai kurie neturės pasiūlymų iš kitų komandų, o prie jų prisidės jaunimas. Perspektyvaus jaunimo Šiauliuose yra, šiemet jau turėtų didesnį indelį į komandą įnešti rinktinės atstovai kurie treniruojasi Šiauliuose. Tačiau, kad klubas neturi strategijos sirgaliams nėra malonu. Nemalonu tikriausiai ne tik sirgaliams, bet kai nėra finansinių išteklių negali planuoti, kokia komanda bus 2016 metais, kai nežinai ar baigsi 2015 metus.

Gaila abiejų trenerių kurie palieka komanda. Pirmiausia Jarmalavičiaus kuris iš visų trenerių kurie dirbo pastaruosius metus Šiauliuose atrodo labiausiai pritapęs prie komandos. Tikriausiai tai dėl trenerio charizmos, nes nuėjęs į bet kokį klubą jis ten atrodo savas ir bendrauja tarsi treneris senbuvis. Tikrai linkiu sėkmės Gediminui ir kitą sezoną atidžiau stebėsiu kaip seksis ir kokį žaidimą demonstruos "Granitas". Taip pat žinoma lauksiu visada įdomių šio trenerio komentarų po rungtynių.

Nežinau kaip bus ateinančiais sezonais, bet ankstesniais sezonai beveik visada "Šiauliai" galėjo būti ramūs bent jau dėl vieno dalyko, kad komandos yra jaunų ir perspektyvių vartininkų. Be to didžiąja laiko dalį galėjome džiaugtis ir patikimu mūsų pagrindinių vartininkų darbu. Kurie atkreipdavo ne tik rinktinių dėmesį, bet užsienio klubų. Gal būt aš klystu, bet pirmiausia manau, kad tai didžiulis Audriaus Paškevičiaus nuopelnas, žmogaus kuris prisidėjo prie Giedriaus Arlauskio, Šarūno Jurevičiaus, Tado Simaičios, Nerijaus Taboko išvykimo į užsienio komandas. Žinant kiek mažai žaidėjų iš mūsų komandos yra tiesiogiai išvykę į užsienio ekipas tai vartininkų skaičius atrodo įspūdingai. Todėl linkiu tęsti pradėtus darbus ir linkiu, kad Vilniaus "Žalgiris" nebūtų aukščiausias karjeros laiptelis.

Viliuosi, kad jau kitą savaitę sulauksime kažkokių žinių iš komandos, nes jau kitą savaitę bus aiškūs pirmieji licencijavimo rezultatai. Iki sezono pradžios liko 7 savaitės todėl pats laikas kibti į darbą. Futbolo.lt facebook profilis pranešė, kad Ražanauskas pradeda vyriausiojo trenerio karjerą, neaišku ar tai bus Lietuvoje, ar A lygoje, ar žemesnėje, bet kol neturime trenerio tai galimas variantas. Nors aš manau didesnė tikimybė, kad prie komandos vairo stos kažkas iš vietinių trenerių.