Kol yra viltis, reikia tikėti

Nuo paskutinio mano įrašo praėjo daug laiko. Pastarasis įrašas buvo viltingas, kad vasaros pertrauka gali būti visai nebloga, jei būtų pavykę pirmąją sezono dalį užbaigti pergalėmis. Deja, to padaryti nepavyko ir kelias tolimesnes savaites gyvenome visiškoje tyloje ir nežinioje.

Buvo aišku, kad jei komanda dar nori permainų turnyrinėje lentelėje, reikalingos permainos ir pačioje komandoje. Tačiau finansinė situacija jokių drastiškų veiksmų daryti neleidžia. Pasistiprinti komandos stipriais žaidėjais galimybių nėra, o bandyti neaiškaus plauko legionierius dar didesnė loterija, todėl geriau tegul jau mūsų vietinis jaunimas bando padėti komandai kartu kaupdamas patirtį ateičiai.

Permainos

Pirmasis, neskaitant beveik visų legionierių, kurie išvyko dar net normaliai neįsibėgėjus sezonui, komandą paliko Tadas Eliošius. Žaidėjas, kuris ir toliau nerandą savęs ir jo žaidimo kreivė toliau leidžiasi žemyn. Jei taip ir toliau Tadas gali visiškai išnykti Lietuvos futbolo žemėlapio arba apsistoti žemesnėse lygose.

Per pusmetį Šiauliuose Eliošius sužaidė 14 rungtynių, daugumoje žaisdavo po 90min. Per tą laiką jo sąskaita nebuvo papildyta nei įvarčiais, nei rezultatyviais perdavimais. Vienintelis pozityvus dalykas išlikęs apie Tado pasirodymą vilkint geltonai-juodus marškinėlius buvo uždirbtas 11metrų baudinys pirmajame ture. Jį realizavo Radavičius.

Komandoje nelikus ukrainiečio Fomenko nelabai buvo kam rungtyniauti puolime. Bandymai ten statyti Dovydą Medžiaušį kol kas yra labai nesėkmingi. Šiam puolėjui sunku kovoti su už save vyresniais ir geriau fiziškai pasirengusiai žaidėjais. Nors tai jis be paliavos bando daryti. Bando žaisti taraninio puolėjo stiliumi, kovoti dėl aukštų kamuolių ir juos numetinėti komandos draugams, nors į taraną pats visiškai nepanašus.

Pasipildyti šioje situacijoje reikėjo ir čia padėjo Sūduva, kuri atleido jauną ir tikriausiai perspektyvų puolėją - Edvardą Tamulevičių. Edvardas pernai labai neblogai sužaidė Ekrane, kur įmušė apie 10 įvarčių. Lyginant pernai metų Šiaulių rezultatyviausią žaidėją Tokič ir Ekrane žaidusį Tamulevičių buvo galima rasti panašumų. Abu tvirti, aukšti žaidėjai. Mušė įvarčius vienu lietimu po perdavimų iš kraštų, abu mušė įvarčius nepaisant to, kad rungtyniavo silpnose komandose, kuriose mušti įvarčius nėra lengva.

Nors kol kas naujajam komandos puolėjui sunku parodyti savo gerąsias puses, bet tikiuosi dar pamatysiu jį triumfuoti po įmušto įvarčio galvą sulaukus gerus perdavimo iš krašto. Pernai tai buvo tapę firminiu Edvardo įvarčiu.

Komandoje taip pat nebematyti ir latvio Kožans. Jis tikriausiai ilsisi namuose. Spėčiau, kad dauguma vyresnių žaidėjų susitaikė su esama padėtimi ir nusprendė, kad geriau rungtyniauti toliau komandoje už mažesnį atlygį, nei pusę sezono sėdėti namie arba už dienpinigius rungtyniauti I lygoje. Panašu, kad Kožans dar neapsisprendė ką daryti, o spendimą priimti gal būt trukto ir trauma. Latvis turi problemų su krišknimi,o tai sunkiai gyjanti trauma.

Prieš kelias rungtynes Kančelskis sakė, kad tikisi, kad Kožans dar prisijungs prie komandos. Manau, kad būtų reikalingas, bet jei jo nebus tai ne pasaulio pabaiga. Komanda šiemet labiau pratusi žaisti be latvio, nei su juo.

Trenerių pasikeitimas

Ražanauskas ilgai tempė trenerio kėdėje. Kai komanda per 18 rungtynių laimiu vieną kartą, o bent trečdalyje rungtynių yra beviltiškai triuškinama, tai išdirbti komandoje 5 mėnesiu yra daug. Ilgiau tempė tik pernai Bangai vadovavęs ukrainietis.

Norisi tikėti, kad Ražanauskas yra neimpulsyvus žmogus, sprendimą likti priimdavęs ne karštą galva, o galvodamas, kad kitą savaitę komanda gali sužaisti geriau jei tik tinkamai ir kryptingai dirbs. Kad jautė atsakomybę už tuos žaidėjus, kuriuos pats pasikvietė į komandą. Kad jei jau pirmajame klube nieko pasiekti nepavyks, tai gali tekti ir su svajone dirbti treneriu atsisveikinti visam laikui arba kito šanso laukti labai ilgai.

Treneriui pirmoji stotelė yra labai svarbi. Daug buvusių žaidėjų suklupdavę ties pirmu laipteliu taip ir baigė savo karjeras, arba jas ilgam sustabdė: Tomas Kančelskis, Raimondas Žutautas, Robertas Poškus, Saulius Mikalajūnas pirmos pavardės, kurios atėjo į galvą. Tikriausiai šio suklupimo priežastis ta, kad buvę žaidėjai per geros nuomonės apie save, per geros nuomones apie juos ir klubų valdytojai, kurie pasiūlė jokios trenerio patirties neturintiems žmonės iškart imti vadovauti komandai.

Tai gi Ražanauskas susimovė, susimovė kaip reikiant ir krenta iš "žaidimo" laikinai arba visam laikui. Blogai dar ir tai, kad tas jo susimovimas kaip reikiant komplikavo Šiaulių komandos situacija ir išlikti lygoje dabar bus didelis iššūkis.

Jei būtume paklausę kas buvo blogiausias Šiaulių treneris iki Ražanausko, manau nemažai būtų atsakę - Deivis Kančelskis. Todėl sprendimas jį paskirti naujuoju treneriu nustebino.Vėliau nestebino, juk labai sunku suskaičiuoti kiek kartų Deivis jau yra dirbę vyriausiuoju treneriu arba lakinai ėjo šias pareigas. Todėl kai reikėjo ieškoti naujo trenerio, o banko sąskaitose švilpavo vėjai buvo prisimintas šis šiaulietis.

Kančelskis kelis kartus vadovavo kai komandą sudarė jaunimas. Taip pat kartą nesugadino sezono kai viduryje pakeitė Širmelį. Paskutinis jo sezonas buvo su komanda, kai jai buvo iškelti uždaviniai kovoti dėl apdovanojimų, bet tada pirmą ratą komanda baigė prieš paskutinėje vietoje ir Deivis atsistatydino.

Na bet dabar komanda tikrai į apdovanojimus nepretenduoja, sudėtis paprastesnė, komandoje daug jaunimo ir net Kančelskis dar nėra su Šiauliais iškritęs iš A lygos. Tad jei jau komandos vadovai suteikė galimybę jam pabandyti dar kartą, tai tegul bando, nes dabar komandai reikia ne kokių taktinių gudrybių, o tiesiog noro kovoti ir iškvoti kuo daugiau taškų.

Rezultatai

Po pertraukos per 4 rungtynes Šiauliai iškovojo 3 taškus. Pagrindinis priešininkas Granitas - 4. Liko dar 14 rungtynių, o komandas skiria 7 taškai. Tarpusavyje komandos dar sužais du kartus. Įdomu labai yra tai, kad paskutinės sezono rungtynės turėtų vykti Šiauliuose būtent prieš Granitą. Jei Šiauliai pagerintų žaidimą ir prisivytų klaipėdiečius, paskutinės rungtynėse gali viskas spręstis. Žinoma, iki to dar labai toli ir per 13 rungtynių gali viskas apsiversti aukštyn kojomis. Granitas ne daug atsilieka nuo šeštos vietos todėl teoriškai įmanoma, kad jie dar gali iškovoti aukštą vietą, o pagrindiniais Šiaulių konkurentais dėl išliko gali tapti Kruoja. Komanda, kuris savo sudėtimi šiauliečius stipriai lenkia.

Iš 4 paskutinių rungtynių tris Šiauliai žaidė namie. Visas jas stebėjau gyvai stadione ir džiugu, kad pamačiau kovojančia komandą. Dabar, skirtingai nei prie Ražnausko, Šiauliai kovoja dėl taškų. Atsitraukia į gynybą ir stengiasi kuo ilgiau išlaikyti savo vartus sausus, deja tai pavyksta retai. Puolimas antraeilis dalykas, puolama tik tada kai išsivaloma gynyboje, puolama menkomis pajėgomis, bet  kažkaip buvo sukrapštyti 4 įvarčiai, o tai ne jau ne taip ir blogai. Prieš pertrauką, paskutinėse rungtynėse su Stumbru Šiaulių žaidėjai antrame kėlinyje vaikščiojo ir žiūrėjo kiek progų dar reikės leisti susikurti kauniečiams, kad jie persvertų rezultatą. Dabar kai prie šoninės linijos budi ir nuolat nurodymus dalina Deivis Kančelskis, tokio vaizdo aikštėje negaliu įsivaizduoti. Tai tiek pozityvo. 

Jei žiūrėt šį ratą, tai kol kas Šiaulių sąskaitoje 0 taškų, nes laimėtos rungtynės prieš Trakus buvo atkeltos iš antro rato. Dar liko sužaisti 5 rungtynės:

Išvykoje su Kruoja, namie su Sūduva, Trakais, Uteniu, o ratą pabaigs rungtynės Klaipėdoje prieš Granitą.

Idealus rezultatas būtų 3 pergalės prieš Kruoją, Utenį ir Granitą, bet tai yra idealus rezultatas, todėl sunkiai tikėtinas.

Pusėtinas rezultatas būtų 7 taškai ir pergalės prieš Kruoją ir Granitą.

Labai prastas rezultatas būtų pralaimėjimai Kruojai ir/ar Granitui.

Kol yra vilties reikia tikėtis. Nes ir žaidimas dabar jau nebėra toks beviltiškas koks buvo sezono pradžioje.

Kaimynų kovos

Jau rytoj, po beveik mėnesio pertraukos, Šiauliai sužais namų rungtynes. Šį kartą varžovas bus toks pats nenuspėjamas kaip ir mūsų komanda - Klaipėdos Granitas. Po penkių dienų namie bus sužaista su dar vienu lentelės kaimynu - Stumbru. Tai gi nuo šių dviejų rungtynių priklauso ir likusio sezono nuotaikos.

Vaizdelis iš taurės finalo. Deja, bet į Šiaulių rungtynes tiek žmonių šį sezoną tikrai nesusirinks

Situacija Šiauliuose

Komandą vienas po kito palieka tiek legionieriai, tiek komandos personalas. Nors oficialiai komanda nieko nepranešė, bet tikriausiai jau neišvysime puolėjo Fomenko ir saugo Usmanov, kurie kelioms rungtynėms bandė sustiprinti komandą. Tai pat šią savaitę komandą paliko ir trenerio asistentas. Iš tokio judesio komandos viduryje nekyla net abejonių, kad finansinė padėtis yra sunki.

Per pirmus keturis sezono mėnesius komandą jau paliko 7 žaidėjai. Žaidėjai, kurie lyg ir turėjo tapti komandos varomąja jėga, bet tą laiką kiek jie čia buvo, tokiais netapo. Komandos rezultatai buvo labai blogi, o ir žaidimo stiliaus savo Šiauliai neturėjo. Dabartinė sudėtis, kuris remiasi vietiniais lietuviais kur kas labiau aiški ir suprantama. Panašu, kad Šiauliai 4 mėnesius blaškėsi klystkeliuose grįžta prie to ką buvo sukūrę pernai. Gaila, kad tų menkų teigiamų dalykų, kurie buvo matyti pernai, šių metų pradžioje net nebuvo stengiamasi išlaikyti. Atėjęs naujas direktorius greitai viską išardė ir pradėjo formuoti komandą praktiškai nuo nulio. To nepavykus padaryti, tepė slides ir dabar Šiauliai rimtai turi susiimti, kad neliktų paskutiniai turnyrinėje lentelėje.

Komandos braižas ir žaidėjų pasirodymai

Tai dėl ko tekdavo imtis už galvos sezono pradžioje, panašu, kad jau išgyvendinta. Treneris Ražanauskas pagaliau suprato, kad Šiauliai nėra to pajėgumo komanda, kuri galėtų dominuoti aikštėje ir varžovus spausti jų aikštės pusėje. Kai pirmoje sezono dalyje buvo bandoma žaisti tokį žaidimą, pirmiausia kentėdavo gynyba, nes gynėjai būdavo atkertami. Mūsų gynybos linija nėra greita, o saugai nėra kamuolio virtuozai, kurie galėtų kamuolius skirstyti vienu lietimu, 90 procentų tikslumu, todėl žaisti tokį futbolą yra pražūtinga.

Dabartinis komandos braižas, kuris buvo matyti per draugiškas rungtynes su Jelgava ir lygoje prieš Utenį yra visiškai kitos. Komanda pradėjo žaisti kur kas didesnėmis pajėgomis gynyboje, stengiamasi apsiginti remdamiesi masiškumu, prie savų vartų visada atsitraukia bent 8 žaidėjai. Dėl to žinoma nukenčia puolimas, kur stengiamasi neberengti pozicinių atakų, o kuo greitesniu būdu pereiti į ataką. Deja šiai dienai Šiauliams labai trūksta meistriškumo, visose komandos pozicijose. Todėl kokybiškai žaisti bet kokia taktika yra sudėtinga, bet žaidžiant gynybine taktika, bent jau žaidžiama dėl rezultato.

Žaidėjai, kurių forma yra kritusi:

Radavičius - greičio stoka, daug klaidų viso sezono metu. Tokios klaidos dėl, kurių atkertama visa komanda. Tos klaidos tokios kvailos, kad net kyla įvairiausių minčių apie šio žaidėjo naudą. Prasivalius nuo rytų atstovų invazijos komandoje tikiuosi, kad ir Radavičius pradės žaisti taip kaip dera komandos kapitonui ir labiausiai patyrusiam žaidėjui.

Vorobjovas - Trauma, po traumos ir Vorobjovas atrodo taip kaip neatrodė, net prieš du metus kai 17 metų debiutavo A lygoje. Pats žaidėjas yra minėjęs, kad dar nėra pasiruošęs fiziškai grįžti į žaidimą, bet komandos sudėtis to reikalauja ir Modestui tenka rungtyniauti. Tikiuosi, kad po vasarinės pertraukos išvysime tokį Vorobjovą kokį jį buvome įpratę matyti pernai.

Eliošius - Ir toliau nieko nepademonstruoja ko iš jo buvo tikimasi. Šiame sezone Tadas jau išbandė bent dvi pozicijas, žinant kokias bėdas turime puolime, gal būt puolimo grandyje atgautų pasitikėjimą savo jėgomis.

Žaidėjai, apie kuriuos galima pasakyti šį tą teigiamo:

Valinčius - džiugu, kad vis dar stovi komandos vartuose, nes kai jo nepamačiau rungtynėse su Uteniu buvau išsigandęs, kad ir jis paliks komandą.

Pilypas ir Kožans - džiugu, kad grįžo po traumų, su jais gynybos linija turėtų būti kur kas patikimesnė.

Gedminas - dar vienas žaidėjas grįžęs po traumos, kuris kol kas dar nerodo savojo geriausio žaidimo. Kai įgaus formą Rokas gali tapti tuo žaidėjų, kuris gali išgelbėti Šiaulių puolimą. Puolimą, kuris šiai dienai neturi jokių variantų.

Priešininkai

Abu būsimi varžovai turėjo galimybę pasitikrinti jėgas tarpusavyje praeitame ture. Ten lengvą pergalę pasiėmė Stumbras. Granitas nelabai buvo suinteresuotas kovoti tose rungtynėse. Apskritai Granitas yra komanda, kurią kamuoja tokios pat bėdos kaip ir Šiaulius. Komanda tikriausiai nežino kokie komandos tikslai, koks komandos braižas ir prie to prisideda jėgos iš išorės. Dėl tokių priežasčių komanda gali laimėti vieną diena, o kitą būti beviltiškai sutriuškinti lentelės kaimyno. Net neabejoju, kad rytojaus rungtynės bus po padidinamuoju stiklu žmonių, kurie atsakingi už sąžininga žaidimą. 

Stumbras irgi įdomus išsiskiriantis varžovas. Šią savaitę netekęs vieno dublerių komandos žaidėjo, kuris buvo susemtas policijos pareigūnų :)  O kol nesigirdi kaip tokie judesiai šalia komandos paveiks patį klubą, Stumbras yra kovinga komanda turinti kelis stiprius žaidėjus, kurie išsiskiria A lygoje. Žinoma, pirmiausia turiu galvoje Rimkevičių ir Mačiulį. Treneris Gvildys lieka ištikimas savo stiliui, kur svarbiausia kova ir greitis. Toks derinys gali suveikti prieš mūsų komandą kurios nemažą dalį dabar sudaro lėti vyresni žaidėjai ir silpnas fiziškai jaunimas.

Jei Šiauliai sugebėtų iškovoti dvi pergales namie, tai būtų galima tikėtis net gi pakilti iš paskutinės pozicijos dar iki vasaros pertraukos. Taip pat tokie rezultatai leistų įsijungti į kovą dėl pakilimo iki lentelės vidurio.
Pralaimėjimai, arba lygiosios atvirkščiai - manau, kad stipriai paveiktų komandą ir gal būti, kad atsilieptų išlaikant žaidėjus antrajai sezono daliai. Jei būtų pralaimima Granitui ir Stumbrui, tai per daugiau nei pusę čempionatą būtų iškovoti tik 7 taškai ir nuo artimiausių priešininkų atsiliekama kaip minimum 9 taškais. Tokiu atveju pakilimas iš paskutinės vietos taptų labai, labai sunkia misija. Tai gi dvi paskutinės birželio rungtynės - MAKSIMALIOS SVARBOS.

Draugšikos rungtynės: Šiauliai 0-1 Jelgava

Po ilgesnės pertraukos vėl atsirado galimybė pamatyti gyvą futbolą. Vasarą vykstančios draugiškos rungtynės pirmiausia asocijuojasi su komandos permainomis. Kai komandai būna prastesni laikai, būtent vasarą komandoje įvyksta nemaži pokyčiai, o draugiškos rungtynės leidžia pamatyti ko galima tikėtis antrojoje sezono dalyje.

Šiauliai - Jelgava 2015-06-13

Bet ši pertrauka dar nebuvo ta tikroji vasaros pertrauka, o ir rungtynės buvo "ant durniaus". Panašu, kad komanda susidūrė su labai rimtomis bėdomis norėdami surinkti 11 žaidėjų rungtynėms. Tą padaryti padėjo priešininkai, paskolindami vartininką. Tai gi visas rungtynes abiejų komandų vartus gynė žaidėjai pasipuošę Jelgavos komandos aprangomis. Klausimas kur mūsiškiai vartininkai, bet abejoju ar kas į jį atsakys. Ant suolo liko tik du labai jauni žaidėjai.

Kadangi žaidė tik tie kurie galėjo, tai daug kalbėti apie taktinį komandos išsidėstymą nėra ko. Buvo daug naujų ir nematytų dalykų, tokių kaip Radavičius centro gynėjo pozicijoje, antro kėlinio pabaigoje. 

Jelgava turėjo savo palaikymą

Nors šiemet komandos rezultatai labai prasti, o sudėtis buvo labai eksperimentinė, bet rungtyniaujant prieš Latvijos komandą pergalės visada norisi. Ją šeimininkai galėjo išplėšti besibaigiant rungtynėms, kai Petrauskas pakilo aukščiau ir tiksliu perdavimu išvedė vieną prieš vartininką Medžiaušį. Medžiaušis taip gerai išėjo prieš vartus, kad galėjo pasitaisyti kamuolį ir pagalvoti kur mušti, bet net ir tai jam nepadėjo įveikti vartininko.

Dar po kelių minučių, jau žaidžiant teisėjo pridėtą laiką Jelgavą įmušė vienintelį rungtynių įvartį. Pasitvirtino amžina taisyklė - Neįmuši tu, įmuš tau.

Pačios rungtynės nebuvo geros, progų daug sukurta nebuvo, nes labai trūko rimto ir gero vidurio saugų žaidimo. kurti buvo sunku, perdavimų daug buvo netikslių, o be tokių dalykų sunku tikėtis gerų rungtynių. Per visas rungtynes Šiauliai turėjo aibę galimybių po kampinių ir baudos smūgių, bet nei vieno iš jų nepavyko atlikti kokybiškai, kad kiltų rimtesnis pavojus, O svečiai turėjo daugiau pusprogių, bet skolintą vartininką sugebėjo įveikti tik kartą.

Eilinis nenusisekęs kampinis

Rungtynės kuriose nepavyko patirti pergalės džiaugsmo, o ir klausimų po jų atsirado dar daugiau. Kur Valinčius? Kur visi legionieriai? Kodėl šiandiena rungtyniavo tik Kožans, o nebuvo kitų. Paprasčiausias atsakymas būtų, kad jie išvykę namo ir nespėjo grįžti, bet tada kyla klausimas, kodėl nespėjo grįžti jei apie šias draugiškas rungtynes jau buvo žinoma, kuris laikas. Na, bet jei žaidžiama tik "šiaip", ant "durniaus" tai galima susirinkti ir be vartininkų. Nereikia per daug norėti iš klubo, kuris neturi šeimininko.