Kad šiais metais tikrai nebuvau pareigingas futbolo žiūrovas. Stadione apsilankiau mažiau kartų nei man įprasta, tikriausiai, gerai iliustruoju eilinį žiūrovą. Žinoma, ištikimam sirgaliui jokios kliūtys ne kliūtys ir stadione apsilankyti gali visada, bet Šiaulių savivaldybės stadione yra apie 3000 vietų ir vien ištikimiausiais sirgaliais stadiono neužpildys, jų paprasčiausiai tiek nėra. Todėl reikia kreipti dėmesį ne tik į pagrindinius dalykus kaip komanda, bet ir į paprastas smulkmenas. Trys dalykai kurie, mano galva, trukdė surinkti pilnesnį stadioną:
1. Nežinomybė sezono išvakarėse ir silpnoka komanda. Užsitęsusi tyla prieš prasidedant sezonui ir sudėties formavimas paskutinėmis minutėmis, tikriausiai, sutrukdė suformuoti stipresnę komandą. Šiais metais komanda buvo pati silpniausia per pastaruosius 5 metus ir tikslai buvo iškelti patys žemiausi. Nesakau, kad ji žaidė blogai ar negražiai tačiau tikrai kaip komanda nusileido meistriškumu prieš tai formuotoms ekipoms. Žinoma, yra gerai ir garbinga kai komanda prieš sezoną nedeklaruoja nerealių tikslų, o situaciją vertina realiai tada kiekviena pergalė teikia džiaugsmą. Bėda ta, kad toks komandos pristatymas atbaido vadinamuosius "glory hunterius". Lietuvoje žmonės, dažniausiai, eina ten kur yra pergalės.
2. Rungtynių laikas. Dabar vyksta krepšinio sezonas, taip jau yra įprasta futbolą lyginti su krepšiniu. Vos tik prasidėjus sezonui jau per pirmas dvi savaitės visiems pasidarė aišku, kad rungtynės vyksta 18:30 šiokiadieniais ir 17:00 arba 16:15 (jei transliuoja TV) savaitgaliais. Ir taip bus visą sezoną. Tuo tarpu futbolą šį sezoną Šiauliuose turėjom: bet kurią savaitė dieną išskyrus trečiadienį (nežinau kuo jis nusikaltęs) ir taip pat įvairiausiais laikais (12:00 15:00 17:00 17:30 18:00 19:00 19:30 21:00). Norint turėti gausesnį žiūrovų būrį reikia, kad būtų kažkoks pastovumas, kad žmogus žinotu: "sekmadienis - futbolo diena" arba "antradieniais po darbo aš visada einu futbolo žiūrėti". Tačiau tai dar suprantama, norint parodyti visas rungtynes skirtingais laikais per futbolo TV, nukenčia "gyvi" sirgaliai. Tikriausiai esam pirma valstybė pasaulyje kuri pirmiausia rūpinasi internetiniu žiūrovu, o tik po to tuo žmogumi kuris ateina į stadioną.
Didžiausias absurdas kalbant apie rungtynių laiką buvo rugpjūčio mėnesį, rungtynės su Dainava. Rungtynės turėjo prasidėti 21:00. Valgiau vakarienę ir svarsčiau kaip vykti į rungtynes: mašinos neturėjau, dviračiu grįžti bus pavojingas, nes iki stadiono dviračio takų nėra, o po rungtynių jau bus tamsu, autobusai po rungtynių taip pat nebevažiuos!!! Bet juk tai absurdas!!! Savivaldybė remia futbolo komandą, komanda žaidžia savivaldybės stadione, dauguma sirgalių į rungtynes atvyksta su miesto viešuoju transportu, o rungtynės žaidžiamos 21 valandą. Nežinau 100% kas pagal A lygos reglamentą yra varžybų organizatorius, bet manau, kad juo yra namų komanda. Tai gi po tokio "bajerio" mero vietoje paprašyčiau atsiųsti pasiaiškinimą kodėl klubas organizuoja rungtynes tokiu laiku kai miestelėnams nėra patogu į jas atvykti, tiksliau išvykti.
.
3. Informatyvumas. Prieš kelis metus buvo laikotarpis kai klubas išvis neturėjo žmogaus kuris tuo užsiimtu, pamenu tada į FB profilį draugiškų rungtynių rezultatus paskelbdavo vartininkų treneris A. Paškevičius. Dabar situacija kita, lyg ir yra žmogus kuris už tai atsakingas. Lyg ir pateikiama minimali informacija prieš varžybas, kvietimai ir priminimai, kad reikia apsilankyti stadione, bet tuo viskas ir pasibaigiam. Po rungtynių apžvalgos nukopijuojamos iš A lygos puslapio. Per visą sezoną nebuvo nei vieno interviu su žaidėju ar su treneriu. Per sezoną komandą paliko eilė žaidėjų, galima išvardinti jų daug. Nėra iki galo aišku, kurie tikrai paliko komandą, o kurie sezono nebaigė dėl traumų. Komandoje šiemet tikrai buvo įdomių asmenybių apie kurias buvo galima sukurti įdomių interviu ir taip mums, paprastus, sirgalius supažindinti, suartinti su komandos žaidėjais. Deja to nebuvo padaryta, žaidėjai išvyks, o mes ir liksim apie juos žinantys tik sausą statistiką. Suprantu, kad viskas remiasi į pinigus, bet tada gal reikėtų kitaip perskirstyti biudžetą?
Tačiau visi tie neigiami pastebėjimai nublanksta kai prisimeni kokia buvo žiema. Ilgą laiką buvo išvis neaišku kurioje lygoje Šiauliai turės komandą. Kurį laiką sklandė gandai apie II lygą. Todėl tikrai reikia padėkoti komandos valdžiai, treneriams ir žaidėjams. Jei ne jie tai šiemet nebūtume pamatę Niko Tokič įvarčių, Roko Gedmino driblingų, Tito Vitukyno, Modesto Vorobjovo ir Stepano Babičiaus rezultatyvių perdavimų, jaunų ir perspektyvių vartininkų žaidimo. Tai yra pagrindinis ir pats svarbiausias šio sezono pastebėjimas, kad Šiaulių komanda išgyveno 2014 metus.
Kalbant apie komandos pasirodymą, jos treneris G. Jarmalavičius buvo patenkintas, kad pasiekė iškeltus tikslus. Aš būčiau linkęs pritarti, kad komanda pasirodė pagal savo galimybės, nors sėkmingiau sukovojus Ekraną aplenkti tikrai buvo galima, tačiau kad tą pasiekti būtų reikėją visiškai nedalinti taškų Granitui ir dar nuskriausti kokią aukščiau stovinčia komandą. Todėl galima sakyti, kad 7 vieta yra normalus rezultatas.
Normaliu negalima pavadinti Šiaulių pasirodymo taurės turnyre. Antrą sezoną mums sekasi su burtais ir antrą sezoną iš eilės pralaimima komandoms iš I lygos. Susidaro vaizdas, kad komanda taurėje būna nesusikaupusi ir netinkamai nusiteikusi. Galimas daiktas, kad žaidėjams sunku nusiteikti iš visų jėgų joje kovoti todėl, nes pusfinaliai vyks tik kitų metų pavasarį, kai daugumos komandos žaidėjų klube gali ir nebebūti. Prisimenant kaip anksčiau Šiaulių komandos burtai nelepindavo, bet komanda kovojo ir nugalėdavo už save stipresnes komandas, tai pastarieji sezonai nuvilia.
Gintra universitetas. Merginos šiek tiek papurtė miestą ir šalį ir parodė, kad futbolą galima žaisti ir pasiekti kažkokių rezultatų net ir Europos lygiu. Reikia tikėtis, kad taip buvo užgautos vyriškos ambicijos, o kartu ir pabudintos verslininkų širdys.
Vasaros viduryje komanda pasipildė tikrai prasto lygio legionieriais, gal išskyrus kirgizą, bet atėjus rudeniui komandą sustiprino trys aukštos klasės žaidėjai. Grįžo Babičius, Borovskis ir Jurevičius. Babičius grįžo prastesnės formos nei, kad išvyko, Borovskiui tai tik laikina stotelė, o Jurevičius rungtyniavo tik dvejose draugiškose rungtynėse, nes nebuvo sutvarkyti dokumentai. Vis tiek tai yra teigiamas aspektas kai į komandą ateina aukštesnio lygio žaidėjai, o ne iš jos bėga.
Jaunimas. Labai džiaugiuosi, kad auksu ir vėl pasidabino Kuklys ir Šilėnas, sidabro medalius pirmą kartą iškovojo Eliošius, Birškys, Pilypas, Strockis, Jankauskas, Simaitis. Tai parodo, kad paskutiniu metu Šiauliai paruošia tikrai nemažai bent jau A lygos komandų lygį atitinkančių žaidėjų. Tokių šiemet buvo ir komandos sudėtyje, tokių bus ir ateityje, juk Šiauliuose yra užsuktas LFF projektėlis su jaunučiu rinktine. Gaila tik viena, kad pilnai subręsta ir atsiskleidžia jie jau nebe vilkėdami geltonai-juodų marškinėlių. Reikia tikėtis, kad tai vieną dieną pasikeis.
Paskutinė naujiena yra tokia, kad Niko Tokičius buvo sulaukęs pasiūlymo pratęsti sutarti kitam sezonui. Deja, kol kas susitarimo nepavyko pasiekti, bet jau vien tai, kad komandos vadovai apie kitą sezoną pradeda galvoti anksčiau nei, kad prieš šio sezono pradžia yra teigimas dalykas.
Tokia trumpa sezono apžvalga iš manęs, tikiuosi naujienų sulauksime greitai :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą