2014 m. gruodžio 6 d., šeštadienis

PASAULIO PUDINGAS - ŠIAULIUOSE

Šiais metais Lietuvos futbolo lygoje pirmą kartą rungtyniavo žaidėjas iš Australijos - Ekrano komandai atstovavo lietuvių kilmės vartininkas Evan Alexandrow Ridley. Pietų Amerikos ir Afrikos atstovai yra įprastas reiškinys Lietuvoje. Azijos ir Šiauriau bei centrinės Amerikos retesni, bet jau yra pabuvoję A lygos komandose. Todėl Australas buvo paskutinė dėliones dalis, kad Lietuvoje būtų rungtyniavę visų kontinentų atstovai. O kokia legionierių geografija gali pasigirti Šiaulių komanda?



Kaip atskaitos tašką paėmiau 2006 metus, nes būtent nuo tada pradėjau aktyviau domėtis Šiaulių komandą. Per tą laiką komandoje buvo keturių kontinentų atstovų (įskaitant ir Europą). Šie metai buvo išskirtiniai, nes pirmą kartą komandai atstovavo Azijos žaidėjas.

1. Lentelė - kontinentai


Nieko keisto, kad absoliuti dauguma legionierių yra iš artimojo užsienio. Nors Brazilija ir Afrika garsėja nesibaigiančiais talentingų ir pigių žaidėjų resursais, visgi tokia taktika Šiaulių komanda nesiremia ir pastiprinimo ieško arčiau.

2. Lentelė - Šalys

Nors pirmasis legionierius iš Kroatijos atvyko tik 2011 metais, pirmasis pionierius buvo Sasa Količ, bet nuo to sezono Šiauliuose visada yra legionierių iš šios šalies. Nors Količ buvo solidus žaidėjas, visgi geriausiais galima būtu įvardinti šiais metais komandai atstovavusiu Niko Tokič ir Stjepan Babič.
Latvija buvo ta šalis kuri visada Šiaulius gelbėdavo kai prieš pat prasidedant sezonui prireikdavo staigaus pastiprinimo, kaimyninė šalis ištiesdavo ranką. Paskutinius du sezonus legionierių iš "braliūkų" šalies nebuvo, bet per istoriją buvo keli įsimintini. Pirmiausia, žinoma, Igoris Kozlovas kuris komandai atstovavo tris metus ir buvo vienas jos lyderių. Trumpesnį laiką, bet geresnę tarptautinė karjerą ir net Latvijos rinktinės marškinėlius vilkėjo I. Lukjanovas (dabar žaidžia Volgar, Rusija) ir Nauris Bulvitis (Aarau, Šveicarija).
Ukraina, Rusija ir Baltarusija buvo tos šalys kurios rimtesnę komandos dalį sudarydavo ankstesniais metais, kuo toliau tuo iš šių šalių legionierių vis mažiau. Tam tikriausiai įtakos turi tai, kad šių šalių futbolo lygis kyla ir pasikviesti pajėgų legionierių iš ten vis sunkiau.
Paskutinį transferų langą papildė du žaidėjai iš Moldovos, taip kilstelėdami šią šalį lentelėje į viršų. Bet jei būti objektyviu tai iš trijų žaidėjų ( Hvorosteanov, Stinca, Caraulan) nei vienas komandoje ilgiau nepabuvojo nei porą mėnesių. Kitos šalys kol kas rimtesnio pėdsako komandos formavime nėra palikusios.

Žemiau yra pateikta detalesnė statistika. Ji nėra tiksli, nes duomenys rinkti iš skirtingų šaltinių, todėl gali būti, kad koks įvartis neužrašytas, arba užrašyta vienu, kitu daugiau nei turėtų būti. Pagal lentelę matyti, kad daugiausiai rungtynių, vilkėdamas Šiaulių aprangą yra sužaidęs Victor Raskov. Nors jis nebuvo pats įspūdingiausiai žaidėjas, tikriausiai tai parodo ir tai, kad Niko per du sezonus jį pavijo įvarčių grafoje ir kad komandoje jis praleido daugiausiai 3,5 sezono, bet bent jau artimiausiu metu jį aplenkti nėra jokių galimybių. Iš viso lentelėje yra 38 žaidėjų pavardes, net pusė iš jų komandai atstovavo labai trumpą laiką tarpą ir tik nedidelė dalis, pavyzdžiui Alaverdashvilli, Lukjanovs, komandą paliko todėl, kad geresni žaidėjai. Visa likusi apatinė lentelės dalis yra nenusisekę pirkiniai.
Na lentelė yra pateikta, galėsit kiekvienas asmeniškai panirti į atsiminimus ir prasukti galvoje prasukti vaizdajuostę apie kiekvieną iš šių žaidėjų.
Baigiant reikia paminėti geru žodžiu lietuviškos futbolo enciklopedijos autorių, nes jei ne jis tai didelė dalis informacijos ir liktų tik nekonkretūs atsiminimai.
3 Lentelė - Legionieriai

2014 m. gruodžio 3 d., trečiadienis

Sezono apibendrinimas

Numanydamas, kad nesulauksim jokio komentaro apie pasibaigusį sezoną iš klubo atstovų, dalinuosi savo mintimis. Sezoną apžvelgsiu paminėdamas kelis neigiamus pastebėjimus, kelis teigiamus ir pasamprotausiu apie ateitį. Tačiau pradžioje noriu prisipažinti...
Kad šiais metais tikrai nebuvau pareigingas futbolo žiūrovas. Stadione apsilankiau mažiau kartų nei man įprasta, tikriausiai, gerai iliustruoju eilinį žiūrovą. Žinoma, ištikimam sirgaliui jokios kliūtys ne kliūtys ir stadione apsilankyti gali visada, bet Šiaulių savivaldybės stadione yra apie 3000 vietų ir vien ištikimiausiais sirgaliais stadiono neužpildys, jų paprasčiausiai tiek nėra. Todėl reikia kreipti dėmesį ne tik į pagrindinius dalykus kaip komanda, bet ir į paprastas smulkmenas. Trys dalykai kurie, mano galva, trukdė surinkti pilnesnį stadioną:

1. Nežinomybė sezono išvakarėse ir silpnoka komanda. Užsitęsusi tyla prieš prasidedant sezonui ir sudėties formavimas paskutinėmis minutėmis, tikriausiai, sutrukdė suformuoti stipresnę komandą. Šiais metais komanda buvo pati silpniausia per pastaruosius 5 metus ir tikslai buvo iškelti patys žemiausi. Nesakau, kad ji žaidė blogai ar negražiai tačiau tikrai kaip komanda nusileido meistriškumu prieš tai formuotoms ekipoms. Žinoma, yra gerai ir garbinga kai komanda prieš sezoną nedeklaruoja nerealių tikslų, o situaciją vertina realiai tada kiekviena pergalė teikia džiaugsmą. Bėda ta, kad toks komandos pristatymas atbaido vadinamuosius "glory hunterius". Lietuvoje žmonės, dažniausiai, eina ten kur yra pergalės.

2. Rungtynių laikas. Dabar vyksta krepšinio sezonas, taip jau yra įprasta futbolą lyginti su krepšiniu. Vos tik prasidėjus sezonui jau per pirmas dvi savaitės visiems pasidarė aišku, kad rungtynės vyksta 18:30 šiokiadieniais ir 17:00 arba 16:15 (jei transliuoja TV) savaitgaliais. Ir taip bus visą sezoną. Tuo tarpu futbolą šį sezoną Šiauliuose turėjom: bet kurią savaitė dieną išskyrus trečiadienį (nežinau kuo jis nusikaltęs) ir taip pat įvairiausiais laikais (12:00 15:00 17:00 17:30 18:00 19:00 19:30 21:00). Norint turėti gausesnį žiūrovų būrį reikia, kad būtų kažkoks pastovumas, kad žmogus žinotu: "sekmadienis - futbolo diena" arba "antradieniais po darbo aš visada einu futbolo žiūrėti". Tačiau tai dar suprantama, norint parodyti visas rungtynes skirtingais laikais per futbolo TV, nukenčia "gyvi" sirgaliai. Tikriausiai esam pirma valstybė pasaulyje kuri pirmiausia rūpinasi internetiniu žiūrovu, o tik po to tuo žmogumi kuris ateina į stadioną.
Didžiausias absurdas kalbant apie rungtynių laiką buvo rugpjūčio mėnesį, rungtynės su Dainava. Rungtynės turėjo prasidėti 21:00. Valgiau vakarienę ir svarsčiau kaip vykti į rungtynes: mašinos neturėjau, dviračiu grįžti bus pavojingas, nes iki stadiono dviračio takų nėra, o po rungtynių jau bus tamsu, autobusai po rungtynių taip pat nebevažiuos!!! Bet juk tai absurdas!!! Savivaldybė remia futbolo komandą, komanda žaidžia savivaldybės stadione, dauguma sirgalių į rungtynes atvyksta su miesto viešuoju transportu, o rungtynės žaidžiamos 21 valandą. Nežinau 100% kas pagal A lygos reglamentą yra varžybų organizatorius, bet manau, kad juo yra namų komanda. Tai gi po tokio "bajerio" mero vietoje paprašyčiau atsiųsti pasiaiškinimą kodėl klubas organizuoja rungtynes tokiu laiku kai miestelėnams nėra patogu į jas atvykti, tiksliau išvykti.
.
3. Informatyvumas. Prieš kelis metus buvo laikotarpis kai klubas išvis neturėjo žmogaus kuris tuo užsiimtu, pamenu tada į FB profilį draugiškų rungtynių rezultatus paskelbdavo vartininkų treneris A. Paškevičius. Dabar situacija kita, lyg ir yra žmogus kuris už tai atsakingas. Lyg ir pateikiama minimali informacija prieš varžybas, kvietimai ir priminimai, kad reikia apsilankyti stadione, bet tuo viskas ir pasibaigiam. Po rungtynių apžvalgos nukopijuojamos iš A lygos puslapio. Per visą sezoną nebuvo nei vieno interviu su žaidėju ar su treneriu. Per sezoną komandą paliko eilė žaidėjų, galima išvardinti jų daug. Nėra iki galo aišku, kurie tikrai paliko komandą, o kurie sezono nebaigė dėl traumų. Komandoje šiemet tikrai buvo įdomių asmenybių apie kurias buvo galima sukurti įdomių interviu ir taip mums, paprastus, sirgalius supažindinti, suartinti su komandos žaidėjais. Deja to nebuvo padaryta, žaidėjai išvyks, o mes ir liksim apie juos žinantys tik sausą statistiką. Suprantu, kad viskas remiasi į pinigus, bet tada gal reikėtų kitaip perskirstyti biudžetą?




Tačiau visi tie neigiami pastebėjimai nublanksta kai prisimeni kokia buvo žiema. Ilgą laiką buvo išvis neaišku kurioje lygoje Šiauliai turės komandą. Kurį laiką sklandė gandai apie II lygą. Todėl tikrai reikia padėkoti komandos valdžiai, treneriams ir žaidėjams. Jei ne jie tai šiemet nebūtume pamatę Niko Tokič įvarčių, Roko Gedmino driblingų, Tito Vitukyno, Modesto Vorobjovo ir Stepano Babičiaus rezultatyvių perdavimų, jaunų ir perspektyvių vartininkų žaidimo. Tai yra pagrindinis ir pats svarbiausias šio sezono pastebėjimas, kad Šiaulių komanda išgyveno 2014 metus.
Kalbant apie komandos pasirodymą, jos treneris G. Jarmalavičius buvo patenkintas, kad pasiekė iškeltus tikslus. Aš būčiau linkęs pritarti, kad komanda pasirodė pagal savo galimybės, nors sėkmingiau sukovojus Ekraną aplenkti tikrai buvo galima, tačiau kad tą pasiekti būtų reikėją visiškai nedalinti taškų Granitui ir dar nuskriausti kokią aukščiau stovinčia komandą. Todėl galima sakyti, kad 7 vieta yra normalus rezultatas.
Normaliu negalima pavadinti Šiaulių pasirodymo taurės turnyre. Antrą sezoną mums sekasi su burtais ir antrą sezoną iš eilės pralaimima komandoms iš I lygos. Susidaro vaizdas, kad komanda taurėje būna nesusikaupusi ir netinkamai nusiteikusi. Galimas daiktas, kad žaidėjams sunku nusiteikti iš visų jėgų joje kovoti todėl, nes pusfinaliai vyks tik kitų metų pavasarį, kai daugumos komandos žaidėjų klube gali ir nebebūti. Prisimenant kaip anksčiau Šiaulių komandos burtai nelepindavo, bet komanda kovojo ir nugalėdavo už save stipresnes komandas, tai pastarieji sezonai nuvilia.


Kalbant apie kitą sezoną yra keli pozityvūs veiksniai:
Gintra universitetas. Merginos šiek tiek papurtė miestą ir šalį ir parodė, kad futbolą galima žaisti ir pasiekti kažkokių rezultatų net ir Europos lygiu. Reikia tikėtis, kad taip buvo užgautos vyriškos ambicijos, o kartu ir pabudintos verslininkų širdys.
Vasaros viduryje komanda pasipildė tikrai prasto lygio legionieriais, gal išskyrus kirgizą, bet atėjus rudeniui komandą sustiprino trys aukštos klasės žaidėjai. Grįžo Babičius, Borovskis ir Jurevičius. Babičius grįžo prastesnės formos nei, kad išvyko, Borovskiui tai tik laikina stotelė, o Jurevičius rungtyniavo tik dvejose draugiškose rungtynėse, nes nebuvo sutvarkyti dokumentai. Vis tiek tai yra teigiamas aspektas kai į komandą ateina aukštesnio lygio žaidėjai, o ne iš jos bėga.
Jaunimas. Labai džiaugiuosi, kad auksu ir vėl pasidabino Kuklys ir Šilėnas, sidabro medalius pirmą kartą iškovojo Eliošius, Birškys, Pilypas, Strockis, Jankauskas, Simaitis. Tai parodo, kad paskutiniu metu Šiauliai paruošia tikrai nemažai bent jau A lygos komandų lygį atitinkančių žaidėjų. Tokių šiemet buvo ir komandos sudėtyje, tokių bus ir ateityje, juk Šiauliuose yra užsuktas LFF projektėlis su jaunučiu rinktine. Gaila tik viena, kad pilnai subręsta ir atsiskleidžia jie jau nebe vilkėdami geltonai-juodų marškinėlių. Reikia tikėtis, kad tai vieną dieną pasikeis.
Paskutinė naujiena yra tokia, kad Niko Tokičius buvo sulaukęs pasiūlymo pratęsti sutarti kitam sezonui. Deja, kol kas susitarimo nepavyko pasiekti, bet jau vien tai, kad komandos vadovai apie kitą sezoną pradeda galvoti anksčiau nei, kad prieš šio sezono pradžia yra teigimas dalykas.

Tokia trumpa sezono apžvalga iš manęs, tikiuosi naujienų sulauksime greitai :)